Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ši suma nėra pakankama užkirsti kelią gilesnei krizei, tad šį fondą reikėtų vertinti kaip pirmąjį žingsnį Europos finansų sistemai stabilizuoti.
„Jeigu mes žiūrėtume į didesnes eurozonos valstybes, tokias kaip Vokietija, Ispanija, Italija, akivaizdu, kad 55 mlrd. yra labai menka suma ir ją galima labai greitai išnaudoti bent vieno banko gelbėjimui. Dėl to manome, kad tai yra tiktai pirmieji žingsniai, o ateityje turės atsirasti daug didesni fondai, kurių lėšomis būtų potencialiai stabilizuojama Europos finansų sistema“, - sakė N. Mačiulis.
Vienas iš fondo privalumų – esą, kad kopti iš krizės nereikėtų mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė akcentuoja, kad tai tolima perspektyva.
„Europos Sąjungos bankų projekto siekinys yra nutraukti ryšį tarp valstybės finansų ir bankų pablogėjusios padėties, jeigu taip atsitiktų. Kaupiamas fondas, be abejo, tai padėtų padaryti, kita vertus, jis nebūtų labai didelis, būtų kaupiamas 10 metų, o tai gana ilgas laikotarpis.Artimiausio laikotarpio perspektyvoje ne taip ir daug galėtų prisidėti gelbstint bankų sektorių, jeigu to prireiktų“, - teigė V. Tauraitė.
Jeigu susitarti pavyks, projektas įsigalios nuo 2015 m.
