Beveik per porą metų iš Lietuvos į Skandinavijos bankus iškeliavo 10 mlrd. litų. Tiek pinigų paskolų forma galėjo būti įlieta į merdintį Lietuvos ūkį.
Susitraukęs bankų paskolų portfelis lemia rekordinį statybų ir mažmeninės prekybos sektoriaus nuosmukį, nedarbą, mažėjančias biudžeto pajamas. Kitaip ir būti negali, nes palyginus 2009 metų paskolų portfelio prieaugį su aukso amžių išgyvenusiais 2007-aisiais, jis sumažėjo 22 mlrd. litų.
„Družbos“ efektas
Finansų analitiko Stasio Jakeliūno įsitikinimu, ekonominę krizę sukėlė komerciniai bankai, į kairę ir į dešinę daliję paskolas bei valdžios ir priežiūros institucijų neveiklumas.
„Paskolų portfelis per pastaruosius 5 metus išaugo 6 kartus, tai – dvigubai sparčiau nei augo indėliai“ – teigė S. Jakeliūnas. Šis augimo skirtumas, pasak jo, buvo finansuojamas iš Skandinavijos pagrindinių bankų. 55 proc. paskolų sutekėjo į Nekilnojamojo turto (NT) sektorių, o bankams užsukus paskolų kranelį, paskolų išdavimo mažėjimas lėmė rekordinį statybų sektoriaus nuosmukį. „Lietuvoje sprogo privačios paskolos burbulas,“ – pripažino S. Jakeliūnas.
Pasak finansų analitiko, bankų veiksmai buvo pernelyg rizikingi, skolinimas – neatsakingas, tai lėmė privataus sektoriaus skolos augimą. Lietuvos bankas per siaurai vertino privataus sektoriaus skolos dinamiką ir struktūrą bei su tuo susijusias grėsmes šalies ekonomikai. „Dėl bankų rizikingo ir neatsakingo skolinimo ir radikalaus jų politikos pasikeitimo, valdžios ir priežiūros institucijų politikos augo ir krito NT kainos, vartojimas, darbo užmokestis, rinka ir biudžeto pajamos,“ – sakė S. Jakeliūnas.
S. Jakeliūnas dėl prasidėjusios krizės konkrečiai kaltino Lietuvoje veikiančius Skandinavijos bankus: „Iš Švedijos tekėjo laisvi pinigai, bet dalis tų pinigų ir grįžta į Švediją – tai galima vadinti švedišku „Družbos“ efektu, – teigia S. Jakeliūnas, – Komercinių bankų sektoriaus ir valdžios bei priežiūros institucijų veikla lėmė esminius krizės Lietuvoje reiškinius. Verslas, gyventojai nėra atsakingi dėl krizės.“
Jo teigimu, Lietuvoje būtina vykdyti sisteminę finansinių paslaugų priežiūrą, o bankai ir valdžios priežiūros institucijos turėtų prisiimti atsakomybę dėl krizės reiškinių: „Lietuvos bankas galėjo imtis iniciatyvos ir pats įvesti griežtesnius paskolų išdavimo standartus bankams. Pavyzdžiui, leisti finansuoti ne 100 proc., o 80 proc. būsto vertės. Mažesnis paskolų srautas ir žemesnės NT kainos būtų padėjusios išvengti tokios skaudžios krizės, kokią dabar išgyvename“, – sako S. Jakeliūnas.
Kaltę nustatys ainiai
Lietuvos banko valdybos narys Vaidevutis Geralavičius oponuoja, kad Lietuvos bankas vykdė pakankamą priežiūrą: „Kritikai sako, kad Lietuvos bankas elgėsi nekonservatyviai, – sako V. Geralavičius, – tačiau Europos Sąjungoje yra tik trys valstybės, kurių bankai neprašė pagalbos iš vyriausybių: tai Lietuva, Estija ir Slovakija. Tai rodo, kad priežiūros srityje buvo dirbta gerai.“
„Lietuva yra tokia maža pasaulio kontekste, kad būtų naivu tikėtis, jog mes būtume atsigynę to užkrato“, – apie ekonominę krizę kalbėjo V. Geralavičius.
Pasak V. Geralavičiaus, pagrindinė problema dabar yra skatinti kreditavimą – tam reikia garantijų. „Invega“, anot jo, dirba nepakankamai veiksmingai. „Kitas kelias – kad Skandinavijos bankai neabejotų, jog mūsų bankinė sistema sveika“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys.
Anot jo, apie krizės sukėlėjus kalbėti dar anksti: „Skandinavijos bankai skolino visiems – bet ir visų ekspertų kalbos buvo tokios: „Viskas bus gerai, krizės nebus.“ Ar bankai kalti, atsakys tik mūsų ainiai.“
Bankų cerberis – rinka
Bankų atstovai pripažįsta, kad darė klaidų, tačiau atsakomybės dėl krizės sukėlimo neprisiima. „Šiandien mes turime kalbėti apie dvi krizes. Viena, kuri anksčiau ar vėliau vis tiek būtų buvusi, – tai Lietuvos ūkio krizė. Antra – pasaulio krizė. Gaila, kad tos dvi krizės užsiklojo“, – teigia „DnB NORD“ banko prezidentas Vytautas Bubnys. Anot jo, jei Lietuva 2007 metais būtų įsivedusi eurą, didelių kainų šuolių ir nuostolių nebūtų buvę.
„DnB NORD“ vadovas teigia, kad geriausias bankų priežiūros instrumentas yra rinka. „Nuo 2007 metų vidurio bankai pradėjo mažinti paskolų išdavimą ir mes turėjome daugybę priekaištų iš nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, – teigia V. Bubnys. – Mes matėme, kad ekonomika kaista, dėl to ėmėmės veiksmų. Deja, tai suveikė tik 2008 metų viduryje ir Lietuva gavo dvigubą smūgį.“
V. Bubnys pripažino, kad ir bankai darė klaidų, tačiau ne mažiau kalta ir pernelyg didelė biurokratija šalyje: „Kodėl brangsta žemė? Dėl to, kad jos trūksta. O trūksta, nes procesai nežmoniškai ilgi, neįmanomai ilgi – paskirties pakeitimo, išdavimo, leidimo statybai išdavimo ir taip toliau. Kažkam buvo naudinga auginti tas kainas, o jos augo dėl deficito, dėl tam tikrų institucijų neveiksnumo.“
„Bankai buvo ta struktūra, per kurią krizė pasireiškė, o pati krizė kilo dėl žmonių įgimto gobšumo“, – teigė „DnB NORD“ prezidentas.
Išstumia žmones iš gyvenimo
Lietuvos bankų klientų asociacijos atstovas Rūtenis Paukštė teigia, kad bankai savo klientus ir anksčiau, ir dabar tiesiog išnaudoja, keičia paskolų išdavimų sąlygas klientų nenaudai – anot jo, paskolą pasiėmęs žmogus, jei patiria problemų ją grąžinti, iš banko pagalbos nesulaukia.
„Bankai piktnaudžiauja savo galia, naudoja ją neproporcingai ir neetiškai, – teigia R. Paukštė. – Tuo mes dar pagiliname krizę.“
„Iš tikrųjų iki krizės bankai ir jų klientai buvo du partneriai, du draugai, o atėjus sunkmečiui to bendradarbiavimo pasigendame“, – sako R. Paukštė. Jis paminėjo atvejį, kai į banką pasiskolinti atėjusiam verslininkui duodama pasirašyti „smulkmeną“ – asmeninio laidavimo sutartį. „Ateina sunkmetis, klientų mažėja, pinigus reikia mokėti, jis juos atiduoda, savo butą atiduoda ir dar lieka skolingas“, – aiškino R. Paukštė.
Areštuoja asmeninę sąskaitą ir dar bedarbio pašalpą, kuri įkrinta į tą sąskaitą, nuskaito. Taip mes išstumiame žmogų iš gyvenimo.“ Pasak R. Paukštės, kai bankų asociacijos atstovams pateikiamas klausimas, kodėl jie taip elgiasi, šie atsako esančios pelno siekiančios organizacijos. „Kauno mafijozai taip pat yra pelno siekianti organizacija, bet reikia kalbėti, kaip tas pelnas yra uždirbamas“, – piktinosi bankų klientų asociacijos atstovas.
- Ana Vengrovskaja
