„Investicijos reiškia darbo vietas. Šiandien siūlau padvigubinti mūsų investicinio fondo trukmę ir galią“, – sakė J.-C. Junckeris Europos Parlamente Strasbūre per savo metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį.
„Mes užtikrinsime, kad mūsų Europos investicijų fondas iki 2020 metų investuos mažiausiai 500 mlrd. eurų ir toliau sieksime, kad šis suma iki 2022 metų pasiektų 630 mlrd. eurų“, – sakė jis.
Pagal pernai pradėtą vykdyti pirminį J.-C. Junckerio investicijų planą, Europos ekonomikos skatinimui per trejus metus turėjo būti skirta 315 mlrd. eurų.
Pernai buvo sukurtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir padidinti konkurencingumą. Fondas siekia padėti panaudoti viešąsias lėšas, įskaitant finansavimą iš ES biudžeto, siekiant sutelkti privačiųjų investicijų.
Pagal šį projektą, iš ES biudžeto ir Europos investicijų banko numatoma skirti maždaug 21 mlrd. eurų pradinių investicijų, o per trejus metus papildomai būtų sutelkta iki 315 mlrd. eurų investicijų.
Tačiau ES valstybės iki šiol atsisakė finansuoti J.-C. Junckerio planą ir tik pateikė paraiškų gauti finansavimą savo nacionaliniams projektams. Komisija tikėjosi, kad nacionalinės vyriausybės prisidės prie fondo.
„Žinoma, jeigu valstybės narės prisijungtų, mes galėtume judėti greičiau“, – Europos Parlamento nariams sakė J.-C. Junckeris.
Nepaisant „Brexit“, ES ateičiai pavojaus nėra
Europos Sąjungos ateičiai „pavojaus nėra“, nors iš Bendrijos nusprendė pasitraukti Didžioji Britanija, trečiadienį pareiškė EK vadovas J.-C. Junckeris ir paragino Londoną kuo greičiau pradėti išstojimo procesą.
„Gerbiame Jungtinės Karalystės sprendimą ir tuo pačiu dėl jo apgailestaujame, bet pačiai Europos Sąjungai pavojaus nėra“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė J.-C.Junckeris, skelbdamas savo metinį pranešimą.
Europos Komisijos vadovas, pirmiausia kalbėjęs vokiškai, sakė, jog nori, kad „Brexit“ procesas prasidėtų „kuo greičiau, kad galėtume imtis žingsnių, kurių reikia, kad mūsų santykiai su Jungtine Karalyste, turintys išlikti draugiškais, galėtų įgauti naują formą“.
J.-C.Junckeris pakartojo, kad jei Britanija nori išsaugoti prieigą prie 500 mln. vartotojų turinčios bloko bendrosios rinkos, jai teks sutikti su ES kertiniu laisvo asmenų judėjimo principu.
„Negali būti à la carte prieigos prie bendrosios rinkos“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, turėdamas omenyje, kad Britanijai negali būti sudarytos išskirtinės sąlygos.
Jis pakartojo poziciją, kurią nekart išsakė tiek prieš britų referendumą, tiek po to balsavimo, kurio rezultatai sugriovė visas prielaidas apie 28 valstybių Bendrijos ateitį.
Vienas svarbiausių veiksnių britų referendume buvo migracija, o euroskeptikų ir populistų partijos sėkmingai pasinaudojo visuomenės nusivylimu Bendrija, kai praėjusiais metais į ES atvyko per milijoną migrantų, daugiausia sirų.
Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May yra sakiusi, jog neskubės pradėti išstojimo derybų. Pasak jos, procesas bus pradėtas, kai Londonas bus jam pasirengęs – galbūt ateinančių metų pradžioje.
Inicijavusi ES sutarties 50-ąjį straipsnį dėl išstojimo proceso pradžios, Britanija turės dvejus metus susitarimui parengti.
