Šią savaitę visuose Lietuvos miestuose išankstinius rinkimus stebi pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ dalyviai. Baltomis pirštinėmis mūvintys jaunuoliai siekia prisidėti prie skaidrios rinkimų eigos užtikrinimo. Deja, jų veikla sulaukė netikėtos Biržų valdininkų reakcijos.
Švietimo skyriaus vedėjos klausimai
Praėjusį ketvirtadienį išankstinis balsavimas vyko Biržų rajono savivaldybės pastate. Nuo ryto 8 iki 10 valandos rinkimų eigą stebėjo dvi „Aušros“ vidurinės mokyklos devintokės. Merginos teigė, kad apie 9 valandą prie jų priėjo Biržų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė. Anot akcijos dalyvių, jų buvo griežtokai paklausta, kodėl mokinės ne pamokose. Kai jos atsakė, jog dalyvauja „Baltųjų pirštinių“ akcijoje, išgirdo pakartotinai: „Aš klausiu: kodėl jūs ne pamokoje?“ Nežinia, kuo šis incidentas būtų baigęsis, jei į valdininkės ir moksleivių pokalbį nebūtų įsikišęs Biržų rajono savivaldybės jaunimo reikalų specialistas Merūnas Jukonis.
Ne kalbėjo, o tardė?
Kas vyko toliau, konflikto dalyviai pasakoja skirtingai. Merūno Jukonio teigimu, Švietimo skyriaus vedėja G. Gutauskienė piktai užsipuolė vaikus. „Kamantinėjo juos kaip nusikaltėlius, kurie tarsi būtų ką nors laužę, semkes gliaudę ar kortom žaidę, o ne pilietinėje akcijoje dalyvavę“, - teigė jis. Anot M. Jukonio, jis, pamatęs išsigandusias mokinių akis, įsiterpė į konfliktą ir vedėjai pasiūlė išsiaiškinti situaciją ne prie vaikų. Jaunimo atstovui buvo atšauta: „ko jis politikuojąs“. Pasak M. Jukonio, viena balsavimo laukusi ir incidentą mačiusi moteris rodė ženklus, pritariančius jo elgesiui. Anot jo, su jaunuoliais, kurie jaučiasi atliekantys gerą darbą, reikia kalbėtis, o ne juos tardyti.
Incidento nebuvo?
Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė „Šiaurės rytams“ teigė, kad jokio incidento nebuvo. Ji tik mokinių paklaususi, kodėl šie ne pamokose ir ar apie tai žino jų mokytojai. M. Jukonis į pokalbį sureagavęs. Vedėja išsakė Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatą šiuo klausimu – mokiniai pamokų metu turi būti pamokose. Jeigu mokiniai būna kitur, mokyklos vadovas turi informuoti jų tėvus. „Mes ne prieš akciją“, - tikino Švietimo skyriaus vedėja.
Reikėjo informuoti
Biržų rajono savivaldybės vicemerė Stasė Eitavičienė teigė, jog žinanti apie incidentą. Anot jos, G. Gutauskienė aiškino, kad su ja negražiai elgėsi M. Jukonis. Šis teigė, kad „rėkė vedėja“. Anot vicemerės, „Aušros“ vidurinės mokyklos direktorius Leonas Zdanavičius nežinojęs, kad keli jo mokyklos mokiniai pamokų metu dalyvauja akcijoje. Šiuo atveju jis turėjo žinoti ir privalėjo informuoti tėvus, kad mokiniai yra ne pamokose, o rinkimuose. Vis tik vicemerė pastebėjo, kad suaugusieji santykius aiškintis turėtų kultūringai. Tėvai ir auklėtoja žinojo? „Aušros“ mokyklos mokinės „Šiaurės rytams“ sakė, jog apie jų dalyvavimą akcijoje tėvai žino. Kad jos nedalyvaus pamokose, klasės auklėtojai turėjo pranešti akcijos Biržuose koordinatorius. Merginos teigė, kad už praleistas pamokas jos atsiskaitys. Moksleivės minėjo, kad dalyvaudamos akcijoje jaučiasi atliekančios gerą darbą.
Pilietines iniciatyvas reikia ne gniuždyti, o palaikyti
Panevėžio regiono „Baltųjų pirštinių“ koordinatorius Domantas Simėnas teigė, kad apie incidentą Biržuose jis buvo informuotas. „Baltosios pirštinės“ – pilietinė akcija, kurioje gali dalyvauti bet kas – ir moksleiviai, ir suaugusieji“, - teigė jis. Anot koordinatoriaus, savivaldybė tokias iniciatyvas ir jų dalyvius turėtų palaikyti, ypač jaunimą. Jo įsitikinimu, pilietinės iniciatyvos neturi būti gniuždomos. D. Simėnas sakė suvokiantis, kad mokiniai praleidžia pamokas, tačiau tikimasi supratimo. „Mes rašome paaiškinimus, kodėl jaunuoliai nebuvo pamokose“, - teigė akcijos koordinatorius.
Formalumai neturi užgožti pilietiškumo
Panašios nuomonės laikosi ir Biržų rajono mokinių tarybos pirmininkė Laura Tuomaitė. „Manau, kad savivaldybės darbuotojai pirmiausia turėtų palaikyti aktyvų, pilietišką jaunimą, o tik vėliau, jei kažkas negerai, draugiškai ieškoti sprendimo“, – sako ji. Anot L. Tuomaitės, Biržai - mažas miestas, kuriame jaunimas ne taip dažnai imasi panašių iniciatyvų. „Baltųjų pirštinių“ akcija rodo, kad jaunimui ne vis vien, kas vyksta mūsų šalyje, kad jie už skaidrumą, už teisingumą. Šie savanoriai aukoja savo laiką tam, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi. Užuot sulaukę gero žodžio, jie buvo taip sutikti. Nemanau, kad jie pasielgė netinkamai, kad susilauktų tokios reakcijos iš savivaldybės darbuotojos. Manau, kad kažkoks formalus trūkumas neturėtų užgožti pilietiškumo, jaunimo teigiamų siekių ir šios akcijos kilnumo fakto“, - teigia mokinių tarybos pirmininkė.
Kokios problemos?
Kai kurie pedagogai, sužinoję apie minėtą konfliktą Biržų rajono savivaldybėje, neslėpė nuostabos. Tėvai, išleisdami vaiką į mokyklą, tikisi, kad jis ten ir bus. Už jo saugumą pamokų metu atsako mokykla. Tokia turi būti tvarka. Tačiau realybė yra kur kas paprastesnė: pamokų metu vaikai dažnai slampinėja miesto gatvėmis, rūko pašaliuose ir užsiima įvairiausia veikla, visiškai nesusijusia su mokslais. Ar visais šiais atvejais mokyklų direktoriai informuoja tėvus? Formaliai švietimo sistemos atstovai teisūs. Jie gali reikalauti leidimų, pasiaiškinimų raštu ir t. t. Bet kas šiuo atveju nutiko? Dvi mergaitės praleido dvi pamokas, nes dalyvavo pilietinėje akcijoje. Apie tai žino jų tėvai. Už praleistas pamokas atsiskaitys. Jei čia įžiūrimos problemos, tai kodėl nematoma iš tiesų didelių bėdų? Anot pedagogų, esmė ta, kad toks biurokratiškas požiūris atgraso jaunus žmones nuo bet kokios veiklos. O po to stebimasi, kodėl jaunimas pasyvus.
Rasa Penelienė
