Pirmą kartą nuo įstojimo į ES trijų Baltijos valstybių politikai išdrįso aršiai pasipriešinti Europos Komisijos (EK) užmačioms sužlugdyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkį, rašo „Respublika“. Kitos naujosios ES narės taip pat palaiko reikalavimą nuo 2014 m. nustatyti sąžiningas tiesiogines išmokas žemdirbiams.
Po spalį Briuselyje vykusių bendrų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų piketų dėl diskriminuojančio tiesioginių išmokų žemdirbiams paskirstymo 2014-2020 m. 26 Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pasirašė pareiškimą, kuriuo nesutinka, kad net ir 2020 m. Baltijos valstybių ūkininkai už hektarą gautų 2-4 kartus mažiau nei kai kurių kitų ES valstybių ūkininkai.
Pareiškimas, kuriame reikalaujama, kad tiesioginės išmokos nebūtų mažesnės nei 80 proc. ir neviršytų 120 proc. ES vidurkio, buvo išsiųstas EP pirmininkui Jerzy Buzek, visų EP politinių grupių vadovams, EK pirmininkui Žozė Jose Manuel Barroso, už žemės ūkį ir finansinį programavimą atsakingiems eurokomisarams.
Oficialių atsakymų į pareiškimą kol kas nesulaukta. Tačiau praėjusią savaitę vykusiame ES žemės ūkio ministrų tarybos ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto susitikime Briuselyje Baltijos valstybių poziciją palaikė Lenkijos, Vengrijos, Portugalijos parlamentarai. "Nevykdomi dar 2002 m. ES Vadovų tarybos priimti dokumentai. Lietuva jau 2013 m. turėjo būti pasiekusi ES vidurkį - 100 proc. išmokų, o pagal numatytą perspektyvą ir 2017 m. pasiektume ne daugiau kaip 60 proc. ES vidurkio.
Gal išmokos taip reguliuojamos tikintis, kad čia ateis užsieniečiai ir pradės ūkininkauti mūsų sklypuose? Nes išmokos tiesiogiai veikia žemės kainą: kur didelės išmokos, žemės ūkio paskirties žemė yra gerokai brangesnė, nes iš jos galima išmaitini visą šeimą ir dar pasitaupyti„, - “Respublikai" sakė europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
