Stringantys Europos Sąjungos (ES) smagračiai gali nublokšti Baltijos tigrus į pilkąją zoną. Eisime į Skandinaviją ar liksime prie skilusios geldos?
Estų inicijuotas ir visų trijų Baltijos valstybių ekspertų parengtas Baltijos šalių raidos tyrimas brėžia tris regiono ateities scenarijus – sėkmingiausias mus nuvestų giliau į ES ir sustiprintų Baltijos regiono bendradarbiavimą, bet žlugus ES teliktų integruotis į Šiaurę, o blogiausiu atveju trys Baltijos valstybės teturėtų viena kitą.
Bendradarbiauti būtina
Pasak ekspertų, kol kas galima tik spėlioti, kuris scenarijus išsipildys, nes Baltijos regiono ateitis šiandien priklauso nuo išorės veiksnių.
,,Regiono plėtros kryptį labiausiai paveiks išorės jėgos, kurių kontroliuoti negalime, bet Baltijos valstybės turi bendradarbiauti, protingai dalytis ištekliais ir pasirengti blogiausiam scenarijui„, – ,,Ekonomika.lt“ teigė tyrime dalyvavęs Rygos Stradinio universiteto lektorius Veiko Spolitis.
Politologo teigimu, bendradarbiauti šiandien būtina bet kuriuo lygmeniu.
,,Jei žiūrėtumėte, kaip keitėsi Europa po II pasaulinio karo, pamatytumėte augančią kultūriškai panašių valstybių ekonomikų tarpusavio priklausomybę, – kalbėjo V. Spolitis. – Mes taip pat esame toks regionas. Juk strateginis pasirinkimas jungtis prie Vakarų Europos pirmiausia pasireiškė per stipresnę mūsų ekonomikų integraciją."
Anot jo, norėdami išsaugoti mūsų ekonomikos arterijas, turime kartu jomis rūpintis ir taip gauti papildomų lėšų mūsų visų valstybių mokesčių mokėtojams.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, kad ir koks scenarijus mūsų lauktų ateityje, Baltijos valstybės išliks partnerės.
,,Visuose scenarijuose yra vienas bruožas – bet kuriuo atveju tikėtina, kad Baltijos šalys intensyviai bendradarbiaus ir ateityje, nepriklausomai nuo to, kas vyks Europoje", – įsitikinęs R. Vilpišauskas.
Vis dėlto, pasak jo, Lietuvoje dar per mažai suvokiama, kad jei kitai Baltijos šaliai yra blogai, tai bus blogai ir likusioms, tiek dėl tarpusavio ryšių, tiek dėl to, kad investuotojai žiūri į Baltijos šalis kaip į vieną regioną.
Išeitis – bendras verslas
Latvio V. Spoličio teigimu, norėdami padidinti savo derybines galias, turime padidinti mūsų ekonomikų apimtį, verslas turi vienytis.
,,Galime padėti ir jau žinomiems regiono prekių ženklams, pavyzdžiui, Estijos kompanijai ,,Tallink„, su kuriais keliautume į Stokholmą ar Helsinkį, – bendradarbiavimo galimybes vardijo politologas. – Visos Baltijos šalių vyriausybės galėtų investuoti į bendrovę ,,airBaltic“, kuri dabar susiduria su didelėmis problemomis. Ta pati tendencija galioja ir energetikoje."
Talino universiteto Ateities studijų instituto vadovas Erikas Terkas įsitikinęs, kad jei ES išsilaikys ir toliau sėkmingai plėtosis, į Baltijos regioną bus daug investuojama, plėsis verslo santykiai.
,,Tam reikės specialios valstybių politikos, kad tarpvalstybinio verslo santykiai būtų stiprinami„, – ,,Ekonomika.lt“ sakė E. Terkas.
Šiaurės plėtros scenarijus, pasak jo, labiau tinkamas Latvijai ir Estijai, kurios gali integruotis į Šiaurės šalių ekonomiką. Bet reikia susikurti bendrą platformą derėtis su Skandinavija, nebūti tik periferinėmis valstybėmis.
,,Lietuva yra arčiau Lenkijos, Vokietijos", – aiškino E. Terkas.
Vis dėlto, pasak politologo, šiandien sunku pasakyti, kiek dėmesio vyriausybės kreipia į partnerystės su Šiaurės šalimis skatinimą.
,,Pats bandžiau keletą kartų kelti šį klausimą, bet nemanau, kad politikai suvokia jo svarbą", – tikino E. Terkas.
Santykiai pašlijo
Panašu, kad Baltijos valstybės nesižavi ir stipresne partneryste valstybiniu mastu – stringa ir Visagino atominės elektrinės, ir suskystintų dujų terminalo projektai.
,,Tai nėra bendras Baltijos valstybių interesas, – priežastis aiškino S. Spolitis. – Tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės bando ginti tik savo interesus. Jei norime išlikti kartu, reikia tokius projektus drauge ginti Briuselyje."
Pasak pašnekovo, didžiausias iššūkis šiandien yra lyderystė.
,,Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas (Baltijos šalių premjerai – aut. past.) stengiasi stiprinti Baltijos šalių bendradarbiavimą, bet, mano nuomone, Lietuva aktyviau įsitraukia į bendradarbiavimą tik todėl, kad jos santykiai su Lenkija kaip niekada blogi. Tai aiškus krypties pasikeitimas", – bendradarbiavimo priežastis pabrėžė V. Spolitis.
Tas pačias tendencijas jis įžvelgia ir Estijoje. ,,Ji šiandien bendradarbiauja su Latvija daugiau nei su Suomija", – konstatavo pašnekovas.
Pasak R. Vilpišausko, tiesioginės santykių su Lenkija blogėjimo įtakos gerėjantiems Baltijos valstybių santykiams gal ir nėra, bet būtų geriau jei abi kryptys būtų derinamos.
,,Kai kurie infrastruktūros projektai yra sunkiai įgyvendinami be Lenkijos. Manau, kad visoms Baltijos šalims Lenkijos dėmesys yra svarbus", – akcentavo politologas.
Latvija ir Lietuva – šešėlyje
Jis taip pat stebėjosi Baltijos šalių visuomenės skirtumais, ypač išryškėjusiais per sunkmetį.
,,Labiausiai pribloškiamas skaičius mūsų tyrime: net Estijos rusai labiau palaiko šalies valdžią nei latviai – Latvijoje ar lietuviai – Lietuvoje, – pabrėžė politologas. – Tai stebina. Vyriausybėms skamba pavojaus varpai, kad jos pagaliau pasižiūrėtų, kas vyksta. Valdžia negali gyvuoti, jei didžioji visuomenės dalis jos nepalaiko."
Anot jo, tokia padėtis Estijoje yra todėl, kad jos valdžia yra švari ir skaidri.
,,Estija veikia skandinaviško valdymo pagrindais, ji atsikratė korupcijos, o Lietuvoje ir Latvijoje ji vis dar yra didelė problema", – atkreipė dėmesį V. Spolitis.
Pasak jo, Estija šiandien yra labiau Skandinavijos šalis, o Lietuva ir Latvija lieka šešėlyje.
Skirtingos tradicijos
Pasak ekspertų, Baltijos valstybės iš pirmo žvilgsnio yra panašios, tačiau verslo struktūra labai skiriasi.
,,Verslo santykiai skirtingi dėl privatizacijos proceso. Lietuvoje ir Latvijoje tuomet susikūrė stiprūs koncernai, o Estijoje nuosavybė buvo labiau diversifikuota, valdymas išskirstytas", – priminė E. Terkas.
Jo teigimu, ir inovacijų politikoje mes dedame kirčius skirtingose vietose.
,,Jūs kuriate mokslo slėnius, estai daugiau lėšų skiria privačiam sektoriui ir universitetų bei privačių kompanijų bendradarbiavimui. Šie skirtumai, mano manymu, labai svarbūs", – aiškino pašnekovas ir pabrėžė, kad inovacijų klasterius kurti ir Baltijos šalių kompanijoms dalyvauti juose šiandien yra svarbiausias tikslas.
Kalbėdamas apie inovacijų politiką latvis V. Spolitis pabrėžė Lietuvos ir Estijos pranašumus.
,,Estija reformavo aukštojo mokslo sistemą, Lietuva taip pat pasekė jos pėdomis, Latvijoje tai dar tik prasidės, – sakė politologas. – Įsivaizduokite labiausiai konservatyvų ekonomikos sektorių, jei jį reformuosite, pirmuosius rezultatus pamatysite tik po penkerių metų. Taigi dabar pažvelkite į Estiją ir suprasite, kodėl ji yra priekyje."
Baltijos valstybių vystymosi scenarijai
I scenarijus: Bendras Baltijos regionas Europos Sąjungoje
Sąlygos
• Suvaldyta euro krizė ir išlikę ES laimėjimai – bendroji rinka ir valiuta, laisvas judėjimas, ES fondai.
• Stiprinamas ekonominiais prioritetais grįstas Baltijos regiono bendradarbiavimas įtraukiant Skandinaviją, Vokietiją, Lenkiją.
• Skatinamas regione pagamintos produkcijos eksportas.
Laimėjimai
• Projektas,,Rail Baltica" įgyvendinamas 2025 metais.
• Išplėsti transporto koridoriai į Baltarusiją, išspręstas Rusijos vizų klausimas.
• Latvija ir Lietuva prisijungia prie bendros Šiaurės šalių energetikos rinkos.
• Baltijos valstybėms ir Lenkijai bendradarbiaujant Lietuvoje pastatoma atominė elektrinė.
• Prisijungimas prie euro zonos, auga užsienio investicijos regione, kuriamos bendros Baltijos regiono įmonės.
• Universitetai integruojasi, kuriami Vokietijos, Skandinavijos universitetų padaliniai.
Iššūkiai
• Darbo jėgos stygius, iškilęs imigracijos klausimas.
• Ekonomikos struktūros ir inovacijų strategijų skirtumai.
• Konkurencinėje kovoje kylantys regiono valstybių konfliktai.
• Neprisitaikymas prie organizacinės struktūros apsunkina bendrų regiono įmonių kūrimą.
II scenarijus: ES krizė, Baltijos šalių integracija į Šiaurę
Sąlygos
• ES krizė, žlugimo išvengiama, bet integracija nestiprėja, intensyvėja protekcionizmas.
• Stiprėja Šiaurės regiono integracija, įtraukiamos Baltijos šalys, iškyla bendros valiutos – kronos tikimybė.
Laimėjimai
• Stiprinama Baltijos valstybių integracija į Šiaurės šalių energetikos rinką.
• Šiaurės šalių įmonės ateina į Baltijos rinką.
• Nėra darbo jėgos trūkumo, kuriasi Šiaurės ir Baltijos šalių technologiniai klasteriai.
Iššūkiai
• Stingant lėšų, atidedami bendri Baltijos regiono transporto infrastruktūros projektai, juos keičia bendri Šiaurės projektai, bet ne strateginės reikšmės.
• Atsisakoma Visagino atominės elektrinės idėjos, daugiau galimybių Kaliningrado AE.
• Neužtikrinama energetinė nepriklausomybė, išlieka įsipareigojimai Rusijai.
• Mažesnis Baltijos regiono įmonių patrauklumas.
• Didelė tikimybė Lietuvai atsidurti bendradarbiavimo nuošalėje.
• Mažėja trijų Baltijos valstybių integracija.
III scenarijus: Trys Baltijos šalys neramiame pasaulyje
Sąlygos
• ES krizė gilėja, žlugimo tikimybė auga, euro zona skyla.
• Žlunga Baltijos jūros valstybių integracijos strategija.
Laimėjimai
• Stiprėja trijų Baltijos valstybių bandradarbiavimas, galimi bendri valstybių projektai.
• Kuriasi bendra Baltijos šalių rinka.
• Mažėja Rusijos manipuliacijos galimybės.
• Įgyvendinami keli bendri suskystintųjų dujų terminalo projektai.
Iššūkiai
• Sunkiai įgyvendinami bendri transporto projektai, jie apsiriboja Baltijos valstybėmis.
• Atsisakoma bendros atominės elektrinės idėjos, atidedama integracija į Šiaurės šalių energetikos rinką.
• Menksta užsienio rinkų pasiekiamumas, regiono patrauklumas užsienio investicijoms.
• Dėl mažos rinkos nekuriamos bendros Baltijos valstybių įmonės.
• Nepastovi ekonominė padėtis gali lemti dažną vyriausybių kaitą.
• Neigiama įtaka šalių aukštojo mokslo sistemoms, inovacijoms.
