Vismantas Žuklevičius
„Europos rinkos atsigauna, o euras grįžta į madą“, – sakė banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai Vakarų Europos rodikliai teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos ekonomikos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas mūsų šalimi rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus trukusios letargijos.
Džiugins BVP augimas
Buvęs Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininko pavaduotojas ir Lozanos (Šveicarija) universiteto mokslinių tyrimų padalinio tyrėjas „Valstiečių laikraščiui“ konstatavo, kad Lietuvos ekonomikai „gresia“ daugiau galimybių nei pavojų.
„Iš Vakarų vis stipriau pučia šiltas Atlanto vėjas, kuris BVP augimo tendencijas neša ir į mūsų šalį, – sakė Ž.Mauricas. – Pramonės pasitikėjimo indeksų kreivės iš recesijos zonos peršoko į augimo. Optimistiškai nuteikia ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės. Prognozuojama, kad euro zonos BVP kitais metais augs 1 proc., o 2015 m. – 1,5 proc. Šiais metais jis buvo neigiamas (-0,4 proc.), kaip ir pernai (-0,5 proc.).“
Skandinavijos šalių BVP kitais metais turėtų augti 1,6 proc., o 2015-aisiais – 1,8 proc. Didžiosios Britanijos – 1,8 ir 2 proc., Rusijos – 2 ir 2,2 proc., JAV – 3 ir 3,2, o Estijos BVP šoktels labiausiai – nuo 3,1 iki 3,8 proc.
O štai didžiausiu BVP augimu, pasak Ž.Maurico, galės girtis vėl bundantis Baltijos tigras – Lietuva. Ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais mūsų šalies BVP augs 3,8 proc., o 2015-aisiais – 4 proc.
„Tai yra labai naudingos Lietuvai prognozės, kuriomis mūsų šalis privalo pasinaudoti tam, kad pritrauktų kuo daugiau užsienio investicijų, – entuziastingai kalbėjo „Nordea“ banko ekonomistas. – Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad rytinius ES regionus gali pasiekti ir Sibiro speigas. Tai reiškia, kad Lietuva vis dar labai priklausoma nuo Rusijos ekonomikos, o ją vėsina krentančios naftos kainos.“
Priklausomybė nuo Rusijos
Skelbiamos Brent naftos (naftos rūšis, išgaunama Šiaurės jūroje ir naudojama kaip etalonas Europos, Afrikos, Artimųjų Rytų naftos rinkose) kainų prognozės rodo, kad juodojo aukso kaina mažės bent dvejus metus nuo 108 iki 106 JAV dolerių už barelį. Prognozes nebent galėtų sujaukti Artimųjų Rytų konfliktas arba Kinijos recesija.
Ž.Maurico teigimu, nepaisant krentančių naftos kainų, Rusijos ekonomiką vis dar šildo paskolomis grįstas vartojimas. „Žinoma, tai yra laikina. Šiuo metu Rusijos ekonomika, galima sakyti, juda iš inercijos. Neramina tai, kad dabartinė situacija primena 1998 m. įvykius. Rytų kaimynėje pastebimas itin spartus paskolų portfelio didėjimas, o namų ūkių skolinimasis auga net 30–40 proc., – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Ž.Mauricas. – Susirūpinti reikėtų todėl, kad net ketvirtadalis viso Lietuvos eksporto keliauja į Rusiją. Pavyzdžiui, beveik 26 proc. Lietuvoje pagamintų pieno produktų, beveik 10 proc. mašinų, 9,1 proc. mėsos ir žuvų siunčiame į Rusiją.“
Ekonomistas teigė nenustebsiantis, jei jau 2015 m. Rusija išgyvens nedidelę recesiją. Netrukus turėtų išsikvėpti rusų galimybės skolintis. O kaip tik paskolomis ir nokinama didžiausios pasaulio valstybės ekonomika. „Lengvai rusams išduodamos paskolos ne tik augina šalies ekonomiką, bet ir prisideda prie užsienio prekių paklausos didėjimo. Privačių paskolų portfelis negali augti amžinai, tad augimas neišvengiamai sulėtės“, – artimiausią Rusijos ekonomikos ateitį piešė Ž.Mauricas.
Recesijos ledas tirpsta
Daug lengviau nuspėjama yra ES ekonomika. O ji atsigauna ir stiprėja. Labiausiai tai jaučiama Skandinavijoje ir Vokietijoje, tačiau įtakos Baltijos šalių ekonomikai turės ir pietų valstybių atsigavimas.
„Europą į priekį veda Vokietija – čia stabilus BVP augimas, mažas nedarbas, augaa vidaus vartojimas, didelės eksporto apimtys. Stipriai šiuo požiūriu atrodo ir Švedija“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė banko „Nordea“ ekonomistas.
Pietų saulė vis smarkiau tirpdo recesijos ledą ir Portugalijoje, Graikijoje bei Ispanijoje. Prognozuojama, kad pastaroji ne tik išsikapanos iš krizės duobės, bet ir sugebės „paauginti“ savo ekonomiką. Ž.Mauricas tikisi, kad kitąmet euro zona „išlips“ iš recesijos, o tai turėtų atsverti Baltijos šalių ekonominius praradimus dėl Rusijos ekonomikos galimo susitraukimo.
Vokietijos dominavimui neprieštarauja
Palyginus ilgalaikių Europos šalių vyriausybių vertybinių popierių (VVP) palūkanų normas su Vokietijos VVP pastebima, kad euras populiarus buvo iki 2009 m. pabaigos, vėliau išgyveno krizę, o nuo šių metų jis grįžta į madą. „Skolinimosi kaina Europos šalyse mažėja, o tai rodo, kad pasitikėjimas euru grįžta, – Senojo žemyno valiutos atsigavimu džiaugėsi Ž.Mauricas. – Net Japonijos namų šeimininkės, kurios valdo vyrų, dirbančių nuo 6 ryto iki 12 nakties, uždirbtus pinigus, jau pradeda investuoti į euro zoną. Tai rodo, kad net kitoje Žemės pusėje euras atgavo pasitikėjimą. Taigi ir Lietuva 2015-aisiais įstos į madingesnę euro zoną.“
Ekonomistas sakė neatmetantis galimybės, kad ekonomikos augimo tempus ES šalyse gali paveikti ir neprotingi narių vyriausybių sprendimai. Jau ne pirmus metus, pasak jo, buvo kuriama „europietiška Vokietija“, tačiau gavosi „vokiška Europa“. Kad ir kaip būtų, europiečiai Vokietijos dominavimui žemyne neprieštarauja, o Angelos Merkel pergalė rinkimuose žada stabilumą ne tik stipriausiai žemyno valstybei, bet ir „vokiškai Europai“.
O štai užatlantės galiūnė, pasak „Nordea“ ekonomisto, ir vėl „išsisuko“. Amerikiečiai vėl gali džiaugtis sparčiu ekonomikos augimu ir gerėjančia viešųjų finansų padėtimi. JAV įmonių pelnas pastaruoju metu yra ypač didelis, o investicijų lygis jau artimas ilgamečiam vidurkiui. Tai pajuto ir JAV gyventojai, kurie pradėjo aktyviau krutinti būsto rinką. Kai kurie ekonomistai netgi pataria stabdyti JAV ekonomiką, kad nepasikartotų scenarijus, kai perkaitusi Amerikos ekonomika smigo į recesijos liūną.
Didės pajamos
Tai, kad Lietuva sugebėjo išlaikyti nemenką BVP augimą (apie 3–4 proc.) praėjusiais ir šiais metais, kai euro zonoje situacija buvo prasta, rodo, kad mūsų šalies ekonomika tikrai atsigauna. Prognozuojama, kad kitais metais Lietuvos BVP pasieks ikikrizinį lygį, o 2015-aisiais augs sparčiausiai iš visų Baltijos šalių (žr. 1 lentelę). Be to, ekonominių vertinimų rodiklis rodo, kad lietuviai dėl savo ateities yra nusiteikę kone optimistiškiausiai iš visų ES gyventojų.
Dar viena teigiama tendencija, pasak Ž.Maurico, yra ta, kad po 5 metų pertraukos darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2012 m. vidurio augo ir tebeauga greičiau nei infliacija. „Infliacija labai sumažėjo, o darbo užmokestis augo net 5 proc. Tai džiugi žinia vartotojams ir toms įmonėms, kurios orientuojasi į vidaus vartojimą, – optimizmą keliančius ekonomikos rodiklius pristatė Ž.Mauricas. – Šių metų pabaigoje, o dar labiau kitais metais, po 4 metų pertraukos Lietuvos darbuotojai pagaliau realiai pajus pajamų padidėjimą. Taigi tik dabar galima kalbėti apie tikrąjį šalies ekonomikos atsigavimą. Darbo užmokesčio augimo pagrįstumą rodo ir panašus BVP augimo procentas“ (žr. 2 lentelę).
Investuotojų akiratyje
Optimistiškai nuteikia ir tai, kad mūsų šalį palankiai vertina tarptautinės institucijos, o tai yra puiki galimybė pritraukti daugiau užsienio investicijų. Pagal kitų metų Pasaulio banko Palankumo verslui indekso (Ease of doing business index) prognozes, Lietuvai skiriama aukšta 17 vieta. Remiantis prognozėmis, už nugaros paliksime ne tik lėtuosius estus (22) ir kaimynę Latviją (24), bet ir tokias stiprias Senojo žemyno ekonomikas kaip Europos varikliu vadinamą Vokietiją (21), daugiausia apmokamų atostogų (net 40 dienų) turinčius prancūzus (38) ir išvystytą pramonę turinčią Čekiją (75).
Lyderių pozicijose ne pirmus metus karaliauja milžiniškais prekybos centrais turistus viliojantis Singapūras ir ypač žemu korupcijos lygiu žavintis Hong Kongas. Trečią vietą dalijasi turtuolių, bėgančių nuo didelių mokesčių savo šalyse, globėja Šveicarija, aukštųjų technologijų kalve Skandinavijoje vadinama Suomija, pažangiausią žemės ūkį bene visame pasaulyje (valstybinės paramos jam neteikianti) turinti Naujoji Zelandija ir ne vieną pasaulinę ekonominę krizę sukėlusios JAV.
Lietuvos ekonomistai sutaria, kad ateinantys ir tolesni metai bus galimybių metai šalies ekonomikos augimui. Tačiau dėl neprotingų valdžios sprendimų teigiamos prognozės gali subliūkšti. Ar leisime nokinti savo ekonomiką, ar atstovausime tik didįjį verslą, parodys valdančiųjų politika.
Išnaša: „Net Japonijos namų šeimininkės, kurios valdo vyrų, dirbančių nuo 6 ryto iki 12 nakties, uždirbtus pinigus, jau pradeda investuoti į euro zoną. Tai rodo, kad net kitoje Žemės pusėje euras atgavo pasitikėjimą. Taigi ir Lietuva 2015-aisiais įstos į madingesnę euro zoną“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas.
