Taip apibūdino dabartinę padėtį mažose Baltijos šalyse Austrijos dienraštis "Die Presse". Kita maža ES valstybė Čekija nesugeba pirmininkauti Bendrijai, o Olandija darosi vis skeptiškesnė naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių atžvilgiu.
Po skrydžio - kritimas.
Po ekonomikos bumo, kurį sukėlė didžiulis investicijų srautas, dabar krizės sąlygomis Baltijos šalys priverstos taupyti. Taline taupoma mažinant gatvių apšvietimą, Vilniuje - daug kukliau minimas valstybės 1000-metis, o Rygoje baigiasi lėšos, iš kurių mokamos bedarbio pašalpos ir išmokos vaikams, taip pat trečdaliu mažinami valdininkų atlyginimai.
Visos šios Baltijos valstybės buvo aukštai pakilusios, todėl dabar jų kritimas yra toks skausmingas. 2004 metais įstojusios į ES, jos gyrėsi neregėtu ūkio augimu. Tačiau tas augimas buvo labai efemeriškas dėl dosnaus vartojimo kreditų dalijimo ir išpūsto nekilnojamojo turto kainų burbulo. Dabar šių šalių ekonomika ritasi žemyn tokiu pat greičiu, kaip dar neseniai kilo į viršų.
Šiais metais Latvijos ūkis turėtų smukti 15 proc., Lietuvos - 10 proc., o Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 10 proc. jau sumažėjo 2008 metų paskutinį ketvirtį. Tai patys blogiausi rodikliai Baltijos šalyse nuo tada, kai jos ištrūko iš Sovietų Sąjungos.
Šiuo metu Tarptautinis valiutos fondas reikalauja, kas Latvija ketvirčiu sumažintų savo biudžetą ir kad jo deficitas nebūtų didesnis kaip 5 proc. BVP, o tai šioje šalyje neabejotinai sukels dar didesnę socialinę įtampą. Ir jei iki vasaros Latvija negaus daugiau kreditų, ji paprasčiausiai bankrutuos.
Visose Baltijos šalyse smarkiai mažėja prekybos mastas. Latvijoje - net 20 proc. - tai visos ES rekordas. Lietuvoje vienas bankas išnuomojo didžiulį lauką ir jį užstatė brangiais automobiliais, nes šių savininkai nesugeba grąžinti mašinoms pirkti paimtų kreditų.
Balandžio 10 dieną agentūra "Fitch Ratings" dar kartą sumažino trijų Baltijos šalių reitingus. Agentūros ekspertų teigimu, pati nestabiliausia padėtis Latvijoje. Šios šalies skolinimosi užsienio valiuta reitingas sumažintas nuo BBB- iki BB+, o nacionaline - nuo BBB iki BBB-. Baltijos šalių reitingai jau mažinami antrą kartą nuo 2008 metų spalio, be to, analitikų prognozės nėra džiuginančios.
"Fitch Ratings" teigimu, geriausiai laikosi Estija, kurios reitingai užsienio ir vidaus valiuta sumažinti atitinkamai nuo A- iki BBB+ ir nuo A iki A-. Antroje vietoje yra Lietuva, kurios reitingai užsienio valiuta pablogėjo nuo BBB+ iki BBB, o nacionaline - nuo A- iki BBB+.
Čekija nesugeba pirmininkauti ES
ES pirmininkaujančios Čekijos vyriausybės žlugimas pakenkė visoms mažoms Bendrijos šalims. "Visos pokomunistinės šalys ir kitos mažos Europos valstybės tikėjosi, kad mums seksis pirmininkauti. Visus įtikinėjome, kad maža ar vidutinio dydžio šalis gali vairuoti ES. Tačiau dabar visi staiga ėmė kalbėti, kad mažosios šalys to nesugeba ir kad visus reikalus turi prižiūrėti "didysis tėtušis". Tokia nuomonė akivaizdžiai matoma visuose pareiškimuose - pavyzdžiui, Prancūzijos, ji atsispindi ir visuose Vakarų šalių laikraščių komentaruose", - sakė atsistatydinęs Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas, kurį gegužės 9 dieną pakeis laikinasis premjeras Janas Fischeris. Šis bandys padėti Čekijos prezidentui Vaclavui Klausui gelbėti Čekijos įvaizdį, nes Čekija ES vairą perduos Švedijai tik birželio 30 dieną. M.Topolanekas mano, kad J.Fischeris būtų geresnis ES vairininkas negu V.Klausas ir geriau būtų, kad J.Fischeris pirmininkautų birželį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui vien dėl reputacijos, "kurią V.Klausas įgijo Europoje". "Šiaip ar taip, Čekija prarado galimybę paveikti ES. Nebesvarbu, ar pirmininkaus J. Fischeris, ar V.Klausas, šios galimybės tiesiog nebeliko - ją praradome kovo 24 dieną", - mano M.Topolanekas.
Jam pritaria ir britų savaitraštis "Economist", pavadinęs iliuzija tolesnį Čekijos pirmininkavimą ES. "Politinis vadovavimas bus tiesiog miręs, net jei čekai bandys fiziškai pirmininkauti pasėdžiams. Pasaulinės krizės sąlygomis kitų 26 šalių vyriausybės tiesiog neleis paskirtiems biurokratams nustatinėti tvarkos", - rašo įtakingas savaitraštis.
Žinodami padėtį Vidurio ir Rytų Europoje olandai, kurie jau 2005 metais per referendumą atmetė Europos Konstituciją, darosi vis priešiškesni ES. Nuotaikos artėjant rinkimams į Europos Parlamentą dabar yra daug skeptiškesnės nei buvo 1994 ir 2004 metais. Beveik 60 proc. olandų mano, kad ES institucijos tiesiog švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Be to, olandai vis labiau neigiamai vertina naująsias ES nares, o du trečdaliai šalies piliečių kategoriškai pasisako prieš naujų narių priėmimą.
