Ji atskleidė, kad rekomenduojamas maisto produktų krepšelis buvo sudarytas remiantis Estijos mitybos mokslų organizacijos metodika, pagal kurią kalorijų norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorijų per parą, o lyginamos buvo maisto produktų kainos didžiuosiuose prekybos centruose šių metų vasario mėnesį.
,,Didžiausią maisto produktų krepšelio išlaidų dalį – vidutiniškai 35 proc. – sudaro baltymų grupei priskiriami produktai: mėsa, žuvis, pupelės, riešutai ir kt. Po 16 proc. krepšelio vertės tenka grūdinių kultūrų ir pieno gaminiams, 13 proc. – daržovėms, 11 proc. – vaisiams“, - sakė O. Bložienė. Ji taip pat pastebėjo, kad lietuviai maistui išleidžia per 20 proc. pinigų, nors Europos Sąjungos vidurkis yra apie 17 proc. Jei keturių asmenų šeimoje, kuri neturi automobilio, du suaugusieji ir vienas vaikas moksleivis naudojasi viešuoju transportu, išlaidos šeimai, gyvenančiai Rygoje, siekia 276 litus per mėnesį, šeima, gyvenanti Vilniuje, išleis šiek tiek mažiau - 220 litų.
,,Taline viešasis transportas nemokamas. Todėl Estijos sostinės gyventojai palyginti su gyvenančiais Rygoje, gali sutaupyti 7 proc. šeimos pajamų, o palyginti su gyvenančiais Vilniuje – 5 proc. pajamų“, – pabrėžė ,,Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė.
Nors Baltijos šalys dažnai laikomos ,,giminaitėmis“, būtiniausių išlaidų svarbiausioms gyvenimo reikmėms – maistui, būstui ir viešajam transportui – tyrimas atskleidžia, kad skirtumų yra gerokai daugiau, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
,,Akivaizdu, kad būtinosios išlaidos Lietuvoje vis dar labai reikšmingos. O kuo mažesnės pajamos ir santykinai didesnės išlaidos, tuo mažiau pinigų lieka kitoms šeimoms reikmėms“, – pabrėžė O. Bložienė ir priminė, kad lietuviai ir latviai maistui, būstui bei transportui išleidžia beveik pusę savo pajamų – atitinkamai 44 ir 47 proc., o estai tik trečdalį – 29 proc.
