Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.
Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį ir penktadienį Latvijoje vykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime.
Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje yra dislokuoti Aljanso šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pagal dabartinius susitarimus, NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
Susitikimo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Juozas Olekas, Vinetas Veldre ir Jaakas Aaviksoo (Jakas Avikso) pasirašė atnaujintą susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos ir karinių santykių srityje, kuris pakeitė 1995 metais patvirtintą susitarimą.
Pasak KAM pranešimo, atnaujintame susitarime Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministerijos įsipareigoja bendradarbiauti gynybos politikos ir planavimo, gynybos pajėgumų vystymo, logistikos, įsigijimų ir krizių valdymo srityse. Taip pat išlieka ir ankstesnio susitarimo bendradarbiavimo sritys - bendradarbiavimas tarptautiniuose formatuose, bendri karinio ir civilio personalo mokymai bei švietimas, bendrų komunikacinių ir informacinių sistemų vystymas, teisiniai klausimai.
Susitikime Latvijoje ministrai taip pat patvirtino politines gaires dėl tolimesnio Baltijos mininių laivų eskadros BALTRON vystymo bei bendrų įsigijimų.
Baltijos gynybos ministrai pabrėžė tęsiantys tarptautinius įsipareigojimus ir praktinę bei politinę paramą narystės NATO siekiančioms Ukrainai, Gruzijai ir Vakarų Balkanų šalims bei akcentavo augančią kibernetinės gynybos, energetinio saugumo ir priešraketinės gynybos reikšmę.
