Lietuva, Latvija ir Estija nuo šios savaitės savarankiškai valdo NATO sankcionuotą Baltijos oro erdvės policijos misiją.
Kaip BNS informavo Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Artūras Leita, Karmėlavoje įsikūręs Regioninis oro erdvės kontrolės ir stebėjimo centras nuo pirmadienio tapo vienu iš NATO Vadovavimo ir pranešimų centrų, kuris turi visus įgaliojimus valdyti Baltijos šalių oro erdvę patruliuojančius naikintuvus.
"Tai didelis žingsnis į priekį. Nuo šiol jau mes patys, o ne Vokietijoje esantis Jungtinis oro operacijų centras galės duoti įsakymą iš Zoknių pakilti naikintuvams", - sakė pulkininkas A.Leita.
Oro erdvės Vadovavimo ir pranešimų centro dislokavimas Lietuvoje suteikė galimybę greičiau išanalizuoti iš radarų ir kitų stebėjimo priemonių gaunamą informaciją ir priimti sprendimus, pavyzdžiui, įsakyti oro erdvę patruliuojantiems naikintuvams pakilti.
2005 metų rugsėjį virš Baltijos jūros pasiklydo ir į Lietuvos oro erdvę atklydo raketomis ginkluotas Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas "Su-27". Centras Vokietijoje užtruko daugiau kaip 20 minučių, analizuodamas informaciją, kol iš Zoknių buvo pagal aliarmą pakelti tuomet oro policijos misijoje budėję Vokietijos naikintuvai "F4 Phantom". Vokiečių lakūnai į orą pakilo jau po to, kai pritrūkus degalų, Rusijos naikintuvo pilotas katapultavosi, o pats lėktuvas sudužo Šakių rajone.
2005 metų lapkritį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai nutarė Karmėlavoje įkurti bendrą trijų valstybių Vadovavimo ir pranešimų centrą. Procedūrų derinimas vyko beveik visus 2007 metus, kol spalio mėnesį Baltijos šalių kariuomenių vadai susitarė dėl tokio centro koncepcijos.
Baltijos šalių sprendimas dėl Vadovavimo ir pranešimų centro steigimo Karmėlavoje yra laikinas - iki 2008 metų, kuomet ketinama apsispręsti dėl minėtojo centro ilgalaikės perspektyvos.
Įgyvendinant Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimą dėl oro policijos misijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos padangėje, Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) bazėje Zokniuose prie Šiaulių nuo 2004 metų kovo pabaigos dislokuojamos įvairių NATO šalių įgulos su naikintuvais. NATO karinė vadovybė jau parengė sąjungininkų kontingentų rotacijos planą iki 2008 metų.
Naikintuvai valdomi įrangos, kurią Baltijos šalys 2004 metų gruodį įsigijo iš Norvegijos. Prancūzų bendrovės "Thales group" pagaminta orlaivių valdymo įranga kiekvienai Baltijos šalių atsiėjo po maždaug 10,3 milijono litų. Įsigijimas įvykdytas remiantis 2004 metų rugsėjį Baltijos šalių gynybos ministrų pasirašytu susitarimu. Minėtoji įranga instaliuota Karmėlavoje, kur tarnauja trijų Baltijos valstybių ir kitų NATO sąjungininkų kariškiai.
Lietuva jau parengė reikiamą naikintuvų valdymo operatorių skaičių dirbti su minėtąja įranga.
Orlaivių valdymo įranga yra svarbi grandis valdant naikintuvus, patruliuojančius Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę. Įranga dirbantys operatoriai, gavę informaciją iš oro erdvę stebinčių budėtojų, užkoduoto ryšio priemonėmis perduoda komandas naikintuvų pilotams, koordinuoja jų veiksmus ir ginkluotės sistemų panaudojimą.
