Jie laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenberą, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininką Geraldą E. Connolly (Džeraldą Konolį) ir NATO šalių parlamentų komitetus, atsakingus už užsienio ir saugumo politiką, penktadienį pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetai (URK). Jų pirmininkai inicijavo šį laišką.
Laiške Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų komitetų pirmininkai teigia, kad Rusijos reikalavimai Aljansui prieštarauja valstybių apsisprendimo teisei ir NATO atvirų durų politikos principui.
„Ukraina, Sakartvelas ir kitos valstybės turi teisę pasirinkti savo saugumo kryptį, ir nei Rusija, nei jokia kita trečioji šalis neturi balso teisės sprendžiant naujų narių priėmimo į NATO klausimą. Rusijos reikalavimai reiškia ne ką kita, kaip siekį grąžinti laikus, kai Europa buvo dalijama į didžiųjų valstybių įtakos sferas“, – sakė Lietuvos Seimo URK pirmininkė Laima Andrikienė.
Laiške akcentuojama, kad Aljanso narių saugumas yra nedalomas, o Baltijos valstybių ir Lenkijos apginamumas negali būti siejamas su Rusijos veiksmais prie Ukrainos sienos.
Anot NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno, NATO saugumo garantijų erdvė yra vientisa, vienodai ginama ir nedaloma į jokias zonas ar linijas, nes tai yra vienas esminių NATO principų. Rusijos reikalavimai apriboti Aljanso gynybai būtinus pajėgumus yra nepriimtini.
„Laiške raginame stiprinti NATO atgrasymo pajėgumus, nes atgrasymas yra pigesnis už gynybą“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Maskva rengiasi įsiveržti į kaimyninę šalį.
Rusija gruodį NATO pateikė reikalavimą suteikti teisiškai įpareigojamas garantijas, kad Aljansas nesuteiks narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuos jose savo pajėgų bei ginkluotės.
