Dauguma Baltijos šalių gyventojų maisto produktams išleidžia 26-50 proc. šeimos pajamų, beje, dauguma jų perka produktus beveik kiekvieną dieną, rodo portalo „Nozare.lv“ ir kompanijos „Gfk Custom Research Baltic“ atlikta apklausa.
26-50 proc. šeimos pajamų maistui išleidžia 54 proc. Lietuvos, 53 proc. - Estijos ir 48 proc. - Latvijos gyventojų. 75 proc. ir daugiau mėnesinių pajamų maistui išleidžia po 20 proc. latvių ir estų, 18 proc. - lietuvių. Mažiau nei 25 proc. pajamų maisto produktams išleidžia 16 proc. Estijos, 18 proc. Lietuvos ir 20 proc. Latvijos gyventojų.
Mažesnes sumas maistui Latvijoje ir Estijoje išleidžia biurų darbuotojai, o Lietuvoje - vyrai ir didesnes pajamas uždirbantys žmonės. Visose Baltijos šalyse pastebima bendra tendencija - kuo mažesnės pajamos, tuo didesnė jų dalis išleidžiama pagrindiniams poreikiams.
Prieinamus maisto produktus labai kokybiškais pripažino 18 proc. Latvijos, 13 proc. Estijos ir 8 proc. Lietuvos gyventojų, o maisto kokybe abejoja atitinkamai 8 proc. lietuvių, 5 proc. latvių ir 2 proc. estų.
Atlikta apklausa taip pat parodė, kad rinkdamiesi tarp vietos ir importuotų maisto produktų, Baltijos šalių gyventojai mieliau renkasi vietos gamintojų pagamintas pirmosios būtinybės prekes - pieną, duoną, mėsą ir kiaušinius. Šią vietos gamybos produkciją renkasi nuo 73 iki 90 proc. Latvijos, Lietuvos ir Estijos gyventojų.
Iš importuojamų prekių dažniausiai perkama kava, prieskoniai, alkoholis, sviestas ir taukai, o vaisiai perkami tiek vietos gamybos, tiek įvežti iš kitų šalių - priklausomai nuo sezono.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Latvijoje genetiškai modifikuotų produktų atsisako 58 proc. Latvijos gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje šių produktų atsisako 43 proc., o Estijoje - 41 proc. gyventojų.
