Estijos gyvenamųjų namų statybų firmai „Nova Haus“ labai sekėsi net pagal svaiginančius vienos iš greičiausiai augančių ekonomikų Europoje standartus. Įkurta 2004 m. tik su 13 tūkst. dolerių pradiniu kapitalu, ji išaugo taip greitai, kad 2006 m. galėjo pasigirti turinti 120 darbuotojų ir 2,5 mln. dolerių pelno. 2007 m. „Nova Haus“ netgi gavo Estijos vyriausybės „Metų plėtros“ apdovanojimą. „Buvo beprotiškai paprasta“, – prisimena ištįsęs 28 m. ekonomikos absolventas ir dviejų vaikų tėvas Hegert Lepik, padėjęs įkurti kompaniją. – „Aš vis savęs klausdavau: kaip tai įmanoma? Tai beveik neatrodė tikra.“ Iš vienos pusės, tai nebuvo tikra. Praėjus mažiau nei metams po to, kai H. Lepik ir jo bendradarbiai vadybininkai buvo pagerbti už verslo nuojautą, kompanija paskelbė bankrotą – ją paveikė staigus nekilnojamojo turto rinkos sumažėjimas. Tuščiame restorane Estijos sostinės Talino širdyje gerdamas kavą H. Lepik skundžiasi turėjęs parduoti namą bei dvi mašinas ir sako mąstąs apie tai, kad reiktų grįžti pasimokyti anglų kalbos. Pasak jo, situacija „siaubinga“.
Tai dar tik pradžia. Dar visai neseniai buvusių sovietinių Baltijos respublikų Estijos, Latvijos ir Lietuvos augimo rodikliai buvo aukščiausi Europoje. Bet smogus pasaulinei paskolų krizei ir ekonomikos nuosmukiui, dabar Baltijos valstybės veda Europą į recesiją. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, gali būti, kad Estijos ekonomika jau traukiasi. „Yra estiškas posakis: visi vakarėliai baigiasi ašaromis“, – sako Švedijos „Swedbank“ filialo „Hansabank“ ekonomistas Maris Lauri.
Pirmosios antrarūšių paskolų painiavos sukeltos bankininkystės problemų bangos Rytų Europa išvengė, bet, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui ir mažėjant paskolų, galima apverkti daug dalykų. Daugelis regiono sostinių daug skolinosi ekonomikos bumui finansuoti, o dabar greit už tai reiks atsiskaityti. Spalio 26 d. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė Ukrainai suteikiantis 16,5 mlrd. dolerių finansinę pagalbą, kad padėtų apsaugoti jos bankus ir sutvirtinti valiutą. Po trijų dienų TVF sutarė su Pasaulio Banku ir Europos Sąjunga skirti 25 mln. dolerių gelbėjimo paketą atkurti pasitikėjimą Vengrijoje, kurios valiutos kursas paskutines savaites smarkiai krito. TVF ir Europos lyderiai taip pat nerimauja, kad, žlugus postkomunistinėms ekonomikoms, regionas gali grįžti į politinę suirutę, iš kurios tik neseniai išbrido.
Kai Rytų Europą lydėjo sėkmė, mažai valstybių taip smarkiai linksminosi kaip mažosios Baltijos šalys. Komunistų valdymo pabaiga, ekonomikų liberalizacija bei perspektyvos įstoti į ES (ką visos trys padarė 2004 m.) sukėlė svaiginantį augimą. Sparčiai augantis darbo užmokestis ir nekilnojamojo turto kainos paskatino klestėjimą. Tokiose miestuose kaip Talinas šeimos skolinosi, kad pirmą kartą įsigytų būstą. Grįstomis gatvėmis dardėjo prašmatnūs automobiliai, o prabangūs restoranai aptarnavo naująją pinigingąją klasę, pietums patiekdami mojito kokteilius ir šampaną. „Tai buvo lyg Niujorkas XX a. 9-ajame dešimtmetyje“, – teigia vieno iš madingiausių miesto restoranų „Vertigo“ virtuvės šefas Imre Kose. – „Viskas buvo skolon ir viskas buvo materialistiška. Tai buvo neįtikėtina.“
Didelė dalis augimo buvo finansuota pigiais pinigais, nes švedų ir suomių bankai greičiausiai augančiame Europos regione konkuravo dėl klientų. Verslininkas H. Lepik prisimena 2006 m. paskubomis išsiuntęs elektroninį paskolos prašymą su „paprastučiu“ verslo planu ir per mažiau nei savaitę gavęs teigiamą atsakymą. Kai vartotojai tapo priklausomi nuo kredito paslaugų, privati skola Baltijos valstybėse išaugo beveik nuo nulio iki Vakarų valstybių lygio. Būstų pirkėjai ir verslininkai ėmė paskolas užsienio valiuta ir tai turėjo įtakos jau ir taip dideliam einamosios sąskaitos deficitui. Estijoje, garsėjančioje nuovokumu technologijose, kompanijos pradėjo siūlyti trumpalaikes paskolas už dideles palūkanas mobiliuoju telefonu. Besiskolinantieji galėjo įmonei žinute parašyti savo prašymą ir pinigai į jų banko sąskaitas buvo pervedami beveik akimirksniu, nors ir už lupikiškas 800 proc. mėnesines palūkanas.
Bet kai praeitais metais pradėjo kristi nekilnojamojo turto kainos, tokiems žmonėms kaip H. Lepik, kurie iš savo nekilnojamojo turto investicijų buvo pripratę užsidirbti 50 proc., staiga pasidarė sunku pardavinėti. Kai bumą padėję finansuoti bankai suvaržė paskolų išdavimą, bankrutavo dešimtys įmonių. Žemė Talino priemiesčiuose, kurios kvadratinis metras 2000 m. kainavo pusę dolerio ir kurios kaina 2006 m. pakilo iki 90 dolerių už kvadratinį metrą, dabar kainuoja tik 20 dolerių/kv.m.
Nekilnojamojo turto ir statybų krizė išplito. Per praėjusius metus 60 proc. nusmuko Estijos akcijų indeksas. Sumažėjo turistų skaičius. Manoma, kad per kelis ateinančius mėnesius Talino senamiestyje užsidarys trečdalis restoranų. Padėties nepagerina ir tai, kad dėl diplomatinio kivirčo tarp Estijos ir Rusijos, praeitais metais kilusio dėl Estijos sprendimo perkelti Rusijos kario paminklą, 30 proc. sumažėjo eksportas per Estijos uostus. Sudėjus visas blogas naujienas, nenuostabu, jog Estijos nedarbo lygis, kuris 2007 m. buvo vos 4,7 proc., kitais metais, kaip prognozuojama, sieks 9 proc. „Visi nerimauja, kas bus“, – teigia verslo laikraščio, praeitais metais atleidusio beveik 20 proc. savo personalo, redaktoriaus pavaduotojas Aivar Hundimagi. Neseniai Taline pasirodė juodi paskaitų seriją reklamuojantys plakatai su užrašu, klausiančiu AR YRA GYVENIMAS PO KAPITALIZMO?
Šiomis dienomis šis klausimas yra keliamas ir kitose Rytų Europos vietose. Remiantis tam tikrais skaičiavimais, grynieji regiono bankininkystės srautai, kurių dauguma ateina iš Vakarų Europos, nuo 219 mlrd. dolerių 2007 m. kitąmet sumažės iki 74 mlrd. dolerių. Neseniai Baltijos regione penktadalį savo pelno uždirbusio Švedijos „Swedbank“ akcijų kaina praeitais metais dėl blogų paskolų poveikio baimės smuko perpus, ir spalio 27 d., kad pagerintų savo finansus, jis paskelbė apie 1,5 mlrd. dolerių pasiūlymą savo akcininkams pirmumo teise įsigyti naujai išleistų akcijų. Po dviejų dienų iš dalies dėl problemų su bankininkystės operacijomis Rytų Europoje, Austrijos „Erste Bank“ iš valstybės gavo 3,5 mlrd. dolerių. Šalia Ukrainos ir Vengrijos, kurios turi didelių skolų užsienio valiuta, kaip potencialios kandidatės, kurioms ateityje gali būti suteikiami gelbėjimo paketai, buvo minimos Bulgarija, Rumunija ir Baltijos valstybės. Nė vienas regione veikiantis bankas nėra apsaugotas. „Tai sistemos krizė, kurios metu viskas parduodama“, – teigia Londone įsikūrusios brokerių firmos „MF Global“ analitikas Simon Maughan. – „Nesvarbu, ar esi mažiau veikiamas Vengrijos ir daugiau Lenkijos. Ilgainiui tai paveiks visus.“
Užuot vien siekusios trumpalaikės finansinės pagalbos, vyriausybės turėtų surasti būdų, kaip padengti savo užsienio skolą – didinti eksportą, mažinti importą ar daryti ir viena, ir kita. Jos taip pat turi smarkiai apkarpyti išlaidas: kad gautų TVF finansinę pagalbą, Vengrija planuoja sumažinti išlaidas 1,4 mlrd. dolerių.
Taip smarkiai susiveržus diržus gali kilti protestų ir susiformuoti politinė opozicija; valdančiosioms partijoms bus daug sunkiau būti perrinktoms. Po komunizmo žlugimo regione buvo įgyvendintos vienos pasaulyje verslui palankiausių politikų, pvz., Estijoje apkarpyti mokesčiai korporacijoms. Nepanašu, kad šios politikos tuoj pat išnyks. „Jeigu ką, mes jas stiprinsime, kad pagerintumėme mokymąsi ir paskatintumėme inovacijas“, – teigia Estijos ekonominių reikalų ir komunikacijų ministras Juhan Parts. Ar jis taip manys ir po kelių mėnesių, priklausys nuo to, kaip giliai Estija ir jos kaimynės grims.
Parengta pagal Time
