Ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendžia, koks dokumentas UNESCO "Pasaulio atminties" tarptautiniam komitetui geriausiai reprezentuotų prieš 18 metų nuo Vilniaus iki Talino nusidriekusį Baltijos kelią. Trijose šalyse sudarytos darbo grupės apsistojo ties keliais variantais - dviem su Baltijos keliu susijusiais dokumentais ir apie įvykį pasakojančiu dokumentiniu filmu.
Jis itin žavi ekspertus. Siekti, kad Baltijos kelias būtų įtrauktas į UNESCO "Pasaulio atminties" sąrašą, buvo nutarta prieš dvejus metus. Tuomet trijose Baltijos valstybėse sudarytos darbo grupės ėmėsi spręsti, kokie dokumentai geriausiai atspindėtų šio įvykio reikšmę, rašo "Lietuvos žinios".
Manoma, jog UNESCO "Pasaulio atminties" Tarptautiniam patariamajam komitetui greičiausiai bus teikiami Pernu ar Cėsių dokumentai arba suomių sukurtas dokumentinis filmas. Estijos Pernu mieste pasirašytame dokumente buvo paminėtas ketinimas surengti Baltijos kelio akciją. Latvijos Cėsių mieste sudarytas Baltijos šalių kreipimasis į kitas valstybes. Jame pasauliui primenamas sovietinės okupacijos faktas ir išreiškiamas noras atgauti nepriklausomybę.
Tačiau dauguma ekspertų mano, kad geriausiai gyvų žmonių grandine Baltijos šalis sujungusį įvykį galėtų pasauliui reprezentuoti suomių sukurtas dokumentinis filmas "Baltijos kelias". Jame panaudota trijose valstybėse filmuota dokumentinė medžiaga. Juostą nacionalinėms darbo grupėms pasiūlė Estijos atstovai.
Filmas sužavėjo vieną lietuvių darbo grupės narių Česlovą Laurinavičių. "Vaizdai ne tik emocionaliai, bet ir vizualiai man paliko triuškinamą įspūdį", - sakė jis.
Juostoje daugiausia dėmesio skiriama Estijai, mūsų šaliai - mažiau, o įvykiai Latvijoje atspindėti menkiausiai. Vis dėlto Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė įsitikinusi, kad šis filmas gali puikiai pristatyti Baltijos kelią. "Jis labai autentiškas, sukurtas iškart po visų įvykių. Filmas aktualus visoms valstybėms, be to, jame kalbama trimis Baltijos šalių kalbomis", - dienarščiui teigė A.Dirmaitė.
Tačiau neaišku, ar suomių dokumentinė juosta bus teikiama kaip Baltijos kelią pristatantis dokumentas. Nacionalinėms komisijoms nerimą kelia ekspertų perspėjimai, esą filmas, nors ir sukurtas iš autentiškų kadrų, tėra įvykių interpretacija. "Šis argumentas iš tiesų rimtas, nes, ekspertų nuomone, tai gali susilpninti įvykio vertinimą", - aiškino Č.Laurinavičius.
Pasak A.Dirmaitės, dėl Baltijos kelią reprezentuojančio dokumento turi būti apsispręsta per artimiausius mėnesius. Jį į "Pasaulio atminties" sąrašą planuojama užregistruoti kitų metų vasarį.
Lietuva, Latvija ir Estija pirmą kartą teiks dokumentus į UNESCO "Pasaulio atminties" sąrašą, kuris buvo pradėtas 1992-aisiais. Taip siekiama iš užmaršties prikelti vertingas archyvų, bibliotekų, muziejų kolekcijas, išsaugoti jas ir padaryti prieinamas kuo platesniam būriui žmonių.
Per 15 metų į sąrašą buvo įtraukta daugiau kaip 150 dokumentų. Tarp jų - Kinijos Qing dinastijos archyvas, Egiptui priklausantys iliustruoti persiški rankraščiai, seniausias Indijos literatūros paminklas Rigveda, Argentinos žmogaus teisių dokumentai. Į "Pasaulio atminties" sąrašą įtraukti ir Lenkijos nacionalinės edukacinės komisijos dokumentai bei Švedijai priklausantis Ingmaro Bergmano archyvas.
