Dažniausiai bangas sukelia vėjas
Bangos Baltijos jūroje dažniausiai būna sukeltos vėjo ir yra neaukštos. Jūra yra sąlyginai uždara, todėl didelių cunamių padariniai negali pasiekti Lietuvos, tačiau mokslininkai yra užfiksavę ir kitokių duomenų. „Jūroje mes dažniausiai matome vėjo sukeltas bangas. Dažniausiai jos yra mažesnės nei puse metro. Po stiprių audrų, netgi nurimus vėjui, mūsų krantą pasiekia likutinės audros bangos, dar kitaip vadinamos siūba. Tai bangos kurios buvo sukurtos vėjo kituose Baltijos jūros vietose, ir jos netrukdamos atkeliavo iki Lietuvos, tai būna neaukštos bet ilgo periodo bangos. Potvynių ir atoslūgių bangos būdingos vandenynams Baltijoje yra labai mažos, todėl yra manoma, kad potvynių ir atoslūgių Baltijoje nėra. Taip pat, kadangi Baltija yra sąlyginai sekli ir uždara jūra, joje negali susiformuoti cunamio banga. Nors mokslininkai iš Kaliningrado teigia, kad po 2004 metų rugsėjo mėnesį įvykusio žemės drebėjimo prie Baltiysko buvo užfiksuota 5 cm cunamio banga. O istoriniai šaltiniai aprašo 18 amžiuje į Kuršių marias nušliaužus daliai Parnydžio kopos žvejų laivai buvo apversti šios nuošliaužos sukeltos cunamio tipo bangos. Taigi cunamiai galimi ir Kuršių mariose“, – kalba Klaipėdos Universiteto Jūrų mokslų ir technologijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Dideles bangas gali sukelti ne tik vėjas, bet ir staigus oro slėgio pokytis, praplaukiantys laivai.
„Iš įdomesnių, savo kilme, bangų galima paminėti meteocunamius, tai jūros bangos sukeltos staigių oro slėgio pokyčių, ar laivų sukeltos bangos. Taip pavyzdžiui Estijoje Taline esant audroms paplūdimiai yra priauginami, o esant ramiam orui ir intensyviai greitųjų keltų Talinas-Helsinki laivybai – plaunamas, būtent šių keltų sukeltų bangų“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Jūros duobė gali jus nunešti į jūrą
Kai bangos atkeliauja į krantą beveik stačiu kampu, gali susidaryti vandens duobė ir jus nunešti į atvirą jūrą. Jei norite likti sveiki, geriau neplaukti prieš srovę į krantą.
„Dažnai gelbėtojai paplūdimiuose nurodo vietas kur pavojinga maudytis, sužymi taip vadinamas duobes. Jos atsiranda bangoms ateinant į krantą beveik stačių kampu. Bangos pasiekia krantą atsispindi nuo jo, ir turi grįžti atgal, tiksliau vandens masė pasiekus krantą turi grįžti. Taigi šį vandens masė ieško sau lengviausio kelio atgal į jūrą, susitelkia į povandenines „upes“ kurios teka atgal į jūrą formuodamos protrūkio sroves. Esant audringai jūrai, matosi kad tose vietose nėra bangavimo, jis kaip nutrauktas. Šios srovės išnešą jūrą ir didelį smėlio kiekį, pragriauždamos sau upės vagą. Jei jau patekot į tokia duobę net nebandykit plaukti prieš srovę į krantą, greitai pavargsit ir greičiausiai busit nuneši į jūrą. Plaukti reikia stačių kampu į srovę, taip reikės mažiau plaukti iki seklesnės vietos kur nėra srovės nukreiptos į jūra, o ir bangavimas jus nuneš arčiau kranto“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Pagelbėti sau būnant prie jūros galite ir laikydamiesi elementarių saugumo priemonių.
„Jūroje saugiausia būti blaiviam ir ne vienam. Jei einate maudytis vienas, pasistenkite kad gelbetojai būtų arti, arba būtų daugiau žmonių“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Vandens telkinių temperatūra
Šilčiausia Baltijos jūra būna rugpjūčio mėnesį.
„Rugpjūtį Baltijos vanduo įšyla iki 21-23 laipsnių Celsijaus, poilsiautojams nėra taip ir blogai“, – gerai nuteikia doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, šiomis dienomis įvairiuose vandens telkiniuose yra apie 20 – 24 laipsniai šilumos. Baltijos jūroje prie Nidos ir Klaipėdos 20-21 laipsnių. Ežerų temperatūra yra tokia: Tauragnų ežere – 22 laipsniai, Totoriškių ežere (Trakuose) – 23 laipsnių šiluma, Kauno mariose (Darsūniškyje) yra 24 laipsniai, Neryje (Vilniuje) – 23 laipsniai, Nemune (Druskininkuose) – 24 laipsniai, Šventojoje (Anykščiuose) – 23 laipsniai, Kuršių mariose – 22 – 23 laipsniai.
