„Čia yra neatidėliotina priemonė, nes yra bloga išteklių būklė, menkės laikosi blogai ir visos valstybės narės yra raginamos stabdyti žvejybą tam tikrą laiką“, – BNS sakė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja Ramunė Mickuvienė.
Ji teigė neprisimenanti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuva būtų taikiusi papildomą draudimo laiką.
„Kadangi čia nacionalinė priemonė, kas kaip nori, taip daro, bet EK išsiuntė visoms Baltijos jūros valstybėms prašymą, kad būtų stabdoma menkių žvejyba“, – sakė R. Mickuvienė.
Draudimas galioja ne ilgesniems kaip 12 metrų žvejybos laivams. Europos Komisija (EK) kasmet draudžia menkes žvejoti liepą, tačiau Lietuva šiemet įvedė papildomą nacionalinį draudimą – birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Už papildomus mėnesius žvejams bus skiriamos kompensacijos iš Europos Sąjungos fondo ir nacionalinio biudžeto.
Kompensacijos už liepą nebus mokamos.
Paramos dydis priklausys nuo laivo dydžio ir nuo dienų, kai laivas visiškai nežvejojo.
Anot R. Mickuvienės, menkių būklė bloga ne dėl žvejybos, nes žvejai pastaraisiais metais net neišnaudoja kvotų – pernai jie išnaudojo 42 proc. kvotos.
„Mokslininkai dar nenustatė, kodėl ta padėtis bloga. Yra įvairių versijų – dėl užteršimo, dėl klimato šiltėjimo“, – sakė ji.
ES šalių žemės ūkio ministrai pernai rudenį sutarė nuo šių metų mažinti menkių ir strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas.
Menkių kvota mažėjo 15 proc. iki 24 112 tonų, strimelių – 25,7 proc. iki 170 360 tonų, o šprotų – didėjo 3 proc. iki 270 772 tonų.
Menkių žvejybos draudimo laikotarpiu žvejai gali gaudyti kitų rūšių žuvis.
