Tūkstančiai tonų į Baltijos jūrą iš kruizinių laivų išmetamų nevalytų kanalizacijos nuotekų ir kitų atliekų kelia vis didesnį pavojų Švedijos pakrantėms vandenims.
Vos 3 iš daugiau nei 20 Baltijos jūros uostų, aptarnaujančių kruizinius laivus, turi pakankamus pajėgumus jų kanalizacijos nuotekoms priimti ir išvalyti, teigiama gamtosaugos organizacijos WWF (World Wide Fund) atlikto tyrimo išvadose.
Kadangi uostai nepajėgia priimti visų nuotekų, kruiziniai laivai jas išleidžia į atvirą jūrą, teigia WWF specialistai. Kruizinių laivų keliama tarša prisideda prie Baltijos jūroje esančios „mirties zonos“, kurioje susidaro vadinamosios deguonies dykumos, didėjimo.
„WWF Baltic Ecoregion Action“ programos vadovas Paulis Merrimanas paragino Klaipėdos, Kilio, Kopenhagos, Rygos, Rostoko, Talino, Sankt Peterburgo, Gdynės bei kitų Baltijos uostų vadovus imtis statyti kruizinių laivų atliekų valyvo įrenginius. Pasak gamtosaugininkų, tik Stokholmo, Visbio ir Helsinkio uostai šiuo metu turi reikiamus kruizinių laivų atliekų surinkimo ir valymo pajėgumus, nors uostai iš kruizinių laivų kasmet uždirba milijonus eurų.
Šiemet Baltijos jūrą aplankys daugiau nei 350 kruizinių laivų, kurie daugiau nei 2100 kartų švartuosis jos uostuose. Tai maždaug 13 proc. daugiau, nei praėjusiais metais. Apskaičiuota, kad, išleidus tokių laivų kanalizacijos nuotekas į atvirą jūrą, kasmet į Baltiją patenka po 74 tonas azoto ir 18 tonų fosforo. Be to, į jūrą išleistose nuotekose taip pat yra bakterijų, virusų ir kitų patogenų bei sunkiųjų metalų.
WWF pranešime sakoma, kad organizacijos vadovai bendradarbiauja su Tarptautine jūrų organizacija (IMO) siekdama sugriežtinti gamtosauginius reikalavimus kruiziniams laivams. Dabar galiojančios taisyklės leidžia išleisti laivo teršalus tarptautiniuose vandenyse.
