Baltijos šalių jaunimas skirtingai žvelgia į ateities perspektyvas. Baltijos kelio sentimentus seniai užgožė siekis išgyventi. Estai istoriškai skiriasi nenoru pripažinti, kad „vis tiek esame rusai“.
Trys „Baltijos sesės“ (yra tokia daina, gniaužianti kvapą nuo Sąjūdžio laikų) – Lietuva, Latvija ir Estija – skaičiuoja trečią atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį. Šiose šalyse jau užaugo karta, kuri nebepamena sovietmečio, bet neretai pasigirsta ironiškų pamąstymų, kad po dešimties metų šie žmonės lygiai taip pat nebeprisimins baltiškų šaknų ir laikys save pasaulio piliečiais. Kokiomis nuotaikomis gyvena ir kokią ateitį mato trijų Baltijos šalių jaunimas?
Veja nepagarba žmogui
Savo kelionę „Balsas.lt savaitė“ pradėjo Lietuvos pajūryje. Čia sutikta 19-metė kaunietė Viktorija Bukelskytė, paklausta, ar jaunimas mato gyvenimo Lietuvoje perspektyvų, sakė: „Daugiausia išvyksta jaunų žmonių. Priežastys paprastos: sunku rasti darbą, brangios studijos. Todėl emigruoti tampa paprasčiau nei bandyti ko nors imtis Lietuvoje.“
Tačiau pašnekovė teigė matanti ir kitą medalio pusę: „Ruošiuosi studijuoti ir gyventi Lietuvoje, neatmetu galimybės vasarą išvykti padirbėti į užsienį, bet tik tiek.“
Viktorijos nuomonei kategoriškai nepritarė šiemet mokyklą baigusi 18-metė Adrija Marija Aniulytė. „Savo šalyje ateities nematau. Nemanau, kad Lietuvoje labai blogai, bet sąmoningai pasirinkau studijas užsienyje, – sakė mergina. – Viena iš paskatų – pinigai. Mano tėvai nėra tokie turtingi, kad galėtų mokėti už mano mokslus Lietuvoje, o užsienyje studijos yra nemokamos.“
Paklausta, ar po studijų norėtų grįžti į Lietuvą, Adrija sakė: „Neilgam. Jei Lietuvoje eidama gatve kam nors nusišypsai, gali gauti į nosį. Užsienyje sutiktas žmogus taip pat atsakys šypsena, paklaus, kaip sekasi. Mūsų šalyje nėra vertinamas žmogus, mes nejaučiame pagarbos vieni kitiems.“
Šventojoje sutiktas 22 metų Mantas Paurys save laiko patriotu. Jis teigė niekada nesvarstęs galimybės išvykti į užsienį: „Nenoriu niekur važiuoti, man gerai ir čia. Pinigų galima užsidirbti ir Lietuvoje, tik reikia turėti galvą ant pečių.“
Paklaustas, ko iš tiesų ieško jaunimas, laimės paukštę gaudantis svečiose šalyse, pašnekovas tikino: „Tie žmonės patys gerai nežino, kodėl emigruoja. Kai kurie iš jų užsienyje pasijunta laimingi, nes uždirba daugiau ir taip tarsi kilsteli savo vertę, bet jie nebelieka lietuviai ir pradeda niekinti likusiuosius gimtinėje.“
Latviai: geriausia gyvena estai
Lietuvos ir Latvijos visuomenė sensta, o jaunesnė darbinga karta neliepsnoja entuziazmu, kai klausiama, kas ir kada padengs dramatiškai išaugusias abiejų valstybių skolas.
Vaikų darželyje Liepojoje dirbanti 25-erių Sandra Kede-Kedža, paklausta, ar Latvijos jaunimas mato ateities perspektyvų savo šalyje, svarstė: „Šiuo metu jauni žmonės turi galimybių susirasti darbą Latvijoje, bet reikia įdėti daug pastangų, o ir atlygimas bent jau iš pradžių nebūna labai didelis.“
„Mes, latviai, nesame aktyvūs. Dažnai laukiame, kol kas nors ateis ir mums ką nors atneš. Kartais susidaro įspūdis, jog patys nieko nenorime daryti, kad ateitis būtų šviesesnė. Jauni žmonės į rinkimus neina, nes nemato reikalo to daryti. Tiesiog netikima valdžia“, – leidiniui „Balsas.lt savaitė“ pasakojo S. Kede-Kedža.
Paklausta, ar šiandien kultūra ir pasaulėžiūra lietuviai, latviai ir estai labai skiriasi, pašnekovė pabrėžė: „Nors dažnai juokiamasi iš estų, kad yra lėti, pagal pragyvenimo lygį tarp Baltijos šalių jie užimtų pirmą vietą. Kalbant apie Latviją ir Lietuvą, daug mano pažįstamų vyksta ilsėtis į Palangą, nes ten geriau viskas tvarkoma, o mūsų pajūris tuščias...“ Ironiška, tačiau nemažai lietuvių teigia, kad maloniau ilsėtis Jūrmaloje negu Palangoje.
Jaunimui Latvijoje nėra ką veikti?
28 metų prekybos srityje dirbanti Ineta Dzalba apie jaunimo perspektyvas Latvijoje kalbėjo: „Turiu šeimą ir neketinu kur nors išvykti. Jei nebūtų nei šeimos, nei draugų, pagalvočiau apie emigraciją. Po studijų Latvijoje nėra ką veikti, susirasti darbą jauniems žmonėms ypač sunku. Pati esu baigusi gamtosaugos studijas. Kai studijavau, specialistų poreikis dar buvo, bet dabar su savo diplomu esu niekam nereikalinga.“
Moteris teigė, kad emigruoti jaunus žmones skatina ne tik ekonominė situacija, bet ir visuomenėje tvyranti nuotaika: „Manau, kad užsienyje jauni, išsilavinimą turintys žmonės yra labiau vertinami nei Latvijoje. Ten darbdavių požiūris į darbuotojus yra kitoks.“
21-erių statybos srityje dirbantis Andrejus Baueris kalbėdamas, kokią Latviją šiandien mato šios šalies jaunimas, sakė: „Nuolat kalbama, jog daug bus daroma, kad jaunimas norėtų gyventi gimtinėje. Galbūt kas nors iš tiesų yra daroma, bet kol kas teigiamų pokyčių nematyti. Rygoje jauni žmonės turi daugiau galimybių įsidarbinti, padaryti karjerą, bet užmiesčiuose tvyro stagnacija.“
Paklaustas, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena Latvijos jaunimas, A. Baueris atsakė konkrečiai: „Agresyviomis. Žmonės neturi pinigų, šalyje didelis nedarbas, dėl to kyla gausybė kitų problemų, kurios neretai sprendžiamos gana agresyviais būdais.“
Bijo gyvenimo skolon
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, jaunimo emigracija ir nusivylimas yra didelė problema, tačiau esama ir kitokių nuotaikų. „Jei žmogus labai stengiasi susirasti darbą ir prasigyventi – jam turėtų pavykti, bet jei viskas daroma vangiai, tuomet pagerėjimo laukti neverta, – sakė Jūrmaloje sutikta 26-erių Anita Banbere. – Pati neseniai baigiau studijas ir aktyviai ieškojau darbo. Man pavyko sėkmingai įsidarbinti.“
Pasak pašnekovės, iš Latvijos emigruoja daugiausia jaunimas. „Pavyzdžiui, didžioji dalis klasės draugų seniai yra išvykę. Pati to daryti nesiruošiu, man čia patinka, turiu darbą, šeimą. Dauguma emigravusių pažįstamų nesijaučia laimingi dėl tokio savo sprendimo, nes gyvendami užsienyje turi dirbti darbus, kurių nenori imtis vietiniai. Jei neturi gero išsilavinimo, užsienyje niekas tavęs nelaukia, o dirbti tenka labai sunkiai“, – kalbėjo mergina ir pridūrė, kad jauni žmonės mėgsta garsiai šaukti, jog viskas labai blogai, bet patys nieko nedaro, kad situacija keistųsi.
Į klausimą, ar praėjus porai metų po ekonomikos krizės pastebima pagerėjimo ženklų, mergina sakė: „Jų nesimato, kasdien situacija atrodo tik blogesnė.“
Daug po pasaulį keliavęs 21-erių Danas Albinas sakė, kad norėtų gyventi Latvijoje, bet toks sprendimas būtų neracionalus: „Šioje šalyje nematau didelių perspektyvų. Esu Latvijos pilietis ir puikiai žinau, kad mano šalis gyvena skolon, o kas ją turės grąžinti? Emigrantai, mano nuomone, tikrai atranda geresnį gyvenimą, tik dalis prisiekinėja, kad grįš, tačiau 90 proc. negrįžta.“
Estai gyvenimu nesiskundžia
Lietuvoje ir Latvijoje madinga rodyti pirštu į Estiją ir klausti: „Kodėl pas mus ne taip gerai?“ Kad ten nėra labai blogai pavirtina ir patys estai. Jie netgi teigia, kad ekonomikos krizės, nusmukdžiusios Lietuvos ekonomiką net 14,2 proc. bendrojo vidaus produkto per 2009 metų pirmąjį ketvirtį, pas juos lyg ir nebuvo. Estijos miesto Pernu senamiestyje sutikta 23 metų Lus Laadi apie padėtį šalyje pasakojo: „Perspektyvos, kurias šiandien Estijoje turi jauni žmonės, priklauso ir nuo to, kurioje srityje jie bando save realizuoti. Jei žmogus tikrai myli savo tėvynę – jis pasiliks, net jei gaunamas atlyginimas nėra itin geras. Juk ne visiems rūpi vien pinigai.“
Merginos teigimu, emigracija Estijoje nėra didelė problema, kur kas daugiau keblumų kelia estų ir rusų integracijos klausimai bendruomenėje. „Jei leisime, kad daug jaunų žmonių išvyktų, pritrūksime savo idėjomis ir pastangomis šalį kuriančio jaunimo“, – kalbėjo L. Laadi.
Tokiai nuomonei pritarė ir 32 metų Karri Kaevas. Jis teigė, kad šiuo metu Estijoje yra puikios sąlygos jauniems žmonėms dirbti ir uždirbti: „Esame matę ir prastesnių laikų nei šiandieninė padėtis. Rasti darbą Estijoje nėra problema, net darbdaviai skundžiasi, kad sunku rasti gerų darbuotojų.“
Pašnekovo teigimu, Estijoje gerai veikia socialinių paslaugų sistema, puikus aukštojo mokslo prieinamumas, o tai skatina žmones gyventi ir dirbti savo šalyje.
Trečia „sesė“ jaučiasi skandinave
Estai nepyksta ant pietinių kaimynų, tačiau laiko save kitokiais. Ne paslaptis, kad net sovietmečiu šioje šalyje nebuvo lengva susikalbėti rusiškai.
Katalikiška šalimi save laikanti Lietuva nuo kaimynų, jų nuomone, skiriasi. „Teko ne kartą lankytis Latvijoje ir Lietuvoje, šalys labai gražios, o žmonės geri, bet mūsų kultūra skiriasi: estų kultūra turi nemažai panašumų su latvių, juk kadaise su latviais buvome viena šalis. Lietuva iš šio konteksto kultūriškai išsiskiria“, – kalbėjo K. Kaevas.
Apie estų artumą skandinavams Pernu kalbėjo ir 16-metė Alissa Twenova. „Yra tekę lankytis Lavijoje ir Lietuvoje – tai labai skirtingos šalys. Lietuva ir Latvija turi daugiau etninių panašumų, o Estija savo kultūra panašesnė į Švediją, Suomiją ir kitas Skandinavijos šalis. Manau, kad Lietuva ir Latvija yra stipriai paveiktos rusų kultūros tautos“, – sakė mergina.
Bet kuriuo atveju, vyresnioji lietuvių karta, prisimindama 1991 metų sausį, mėgsta kalbėti, kad „estai kovojo už savo nepriklausomybę iki paskutinio lietuvio“. Latviai, pasakodami anekdotus, sako, kad lietuvių kalba panaši į atvejį, kai latviškai mėgina kalbėti girtas estas. O lietuvių anekdotas byloja, kad mūsų tautietei blondinei perėjus Latvijos sieną pakiltų abiejų šalių intelekto koeficiento vidurkis. Būtų gerai, kad sovietmečio nemenančios kartos nebūtų per prievartą suvienytos naujos geopolitinės nelaimės, kurią vyresnieji dar gerai atsimena.
Tik faktai
Evelyn Kaldoja – Estijos tinklalapio postimees.ee užsienio naujienų redaktorė: „Pas mus piliečių santykiams su valstybe būdinga mažesnė įtampą. Estai labiau nei kaimynai pasitiki savo valstybe, mažiau žmonių slepia mokesčius ir į kiekvieną valdžios institucijų sprendimą nežiūri taip įtariai, kaip, pavyzdžiui, lietuviai. Apskritai estai nėra labai gerai informuoti, kas vyksta Lietuvoje ar Latvijoje. Mūsų šalį pasiekia gana fragmentiškos žinios.“
Lietuvoje gyvenantis švedų kilmės apžvalgininkas Jonas Ohmanas: „Estai yra labiau prisirišę prie Skandinavijos, jaunimas taip pat. Estija kaip šalis jiems svarbi. Piliečių patriotizmas nėra paviršutiniškas. Tai labai aiškiai pastebėjau, pavyzdžiui, per įvykius, susijusius su Bronziniu kariu (2006 metais bronzinį paminklą sovietiniam kareiviui estai iš Talino centro perkėlė į kapines ir sukėlė Kremliaus kurstomų vietos rusų riaušes – red. past.), kai buvau Estijoje. Jaunimas psichologiškai numato savo ateitį Estijoje, jaučia ryšį su ja. Tai galioja net jauniems pareigūnams Briuselyje, kurie teoriškai galėtų rasti geresnį darbą kitur, bet nelabai stengiasi tai daryti, nes nori grįžti namo. O jauni latviai ir lietuviai laksto, ieško, kur geriau, kur iš viso galima įsikurti ir pan.
Latvijos politologė Lina Eglė: „Pirmiausia, mes turime suvokti, kad dabartinė emigracija yra ekonominė. Matėme, kad iškilus ekonominiams sunkumams tose šalyse, į kurias emigruoja lietuviai ir latviai, nemažai žmonių grįždavo, kad sunkmetį ištvertų tėvynėje. Antra, Estija yra labiau ekonomiškai išsivysčiusi, ten labiau įsitvirtinęs suomių verslas. Emigracija į tą pačią Suomiją būna trumpalaikė. Tai ypač ryšku transporto ir medicinos sektoriuose. Trečia, latviai ir lietuviai yra drąsesni ir verslesni, nebijo ir net nori save išbandyti kitų šalių darbo rinkose. Sakyčiau, tai net privalumas. Keliant klausimą apie patriotizmą, manau, kad toks reiškinys, kaip Baltijos kelias, puikiausiai galėtų pasikartoti, jei šalys patirtų panašaus pobūdžio sukrėtimų. Tokiais atvejais žmonės mobilizuojasi galvodami ne apie pinigus.“
