Jie Katedros aikštėje iš blokelių sudėjo Aliaksandro Lukašenkos režimo draudžiamą tautinę baltarusių vėliavą, šv. mišiomis pagerbė režimo aukas ir Ukrainoje žuvusius savanorius.
Katedros aikštėje susirinkę baltarusiai laikė baltai raudonas vėliavas, dėvėjo šių spalvų drabužius.
Vėliau surengtos eitynės iki Baltarusijos ambasados Mindaugo gatvėje. Čia uždegtos žvakutės, padėti režimo aukų portretai, skambėjo dainos apie permainų norą.
„Gyvuok, Baltarusija!“, „Garbė Ukrainai!“, „Ačiū, Lietuva“, „Kol mes vieningi, tol nenugalimi“, „Nepamiršime, neatleisime“, „Išeik, žiurke“, „Tribunolą“ – skandavo eitynių dalyviai.
Per mitingą Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigė, kad prieš dvejus metus baltarusiai buvo kupini vilčių ir negalėjo įsivaizduoti, kokią kainą turės sumokėti už savo pasirinkimą.
„Neabejotinai kiekvienas turite artimąjį, kuris buvo suimtas, sumuštas ar dabar sėdi kalėjime, kaip mano vyras Serhejus Cichanouskis“, – sakė S. Cichanouskaja.
Anot jos, prieš dvejus metus baltarusiai negalėjo žinoti, „kiek degradavo mūsų milicija ir teismai“, juoba negalėjo įsivaizduoti, kad „Rusija paskelbs karą Ukrainai, o A. Lukašenka atiduos Baltarusijos teritoriją kaip poligoną, sukeldamas pavojų šalies suverenitetui“.
Opozicijos lyderė teigė, kad rugpjūčio 9-oji yra ir baltarusių orumo diena, kai žmonėse pabudo nacionalinio pasididžiavimo jausmas.
S. Cichanouskaja antradienį pranešė, kad per Vilniuje vykusią opozicijos atstovų konferenciją nutarta įkurti pereinamojo laikotarpio baltarusių Vyriausybę. Jos nariais tapo Pavelas Latuška, Aleksandras Azarovas, Valerijus Kovalevskis, Valerijus Sachaščikas.
Antradienį Katedros aikštėje taip pat greta baltarusių tautinės vėliavos buvo išskleista Lietuvos trispalvė.
Mitinge dalyvavę baltarusiai teigė buvę priversti savo šalį.
„Šiandien rugpjūčio 9-oji, dveji metai po rinkimų, galima sakyti, po Baltarusijoje įvykusios tragedijos. Matote, kiek čia mūsų, baltarusių, ir mes ne šiaip sau esame. Mes neturime pasirinkimo, esame priversti būti čia, kitu atveju būtume „Okrestine“ (sulaikymo centre Minske – BNS) ar kitame kalėjime. Čia galime laisvai kvėpuoti ir išsakyti savo poziciją“, – BNS sakė nuo sausio Lietuvoje gyvenantis aktorius Sergejus Tolstikovas.
Jis pasakojo į Vilnių atvykęs filmuotis filme „Okrestinas“ ir namo nebegrįžęs.
„Nusifilmavau, pasirodė klipai, reportažai apie filmą ir iš gerų žmonių sužinojau, kad man geriau negrįžti į Baltarusiją, nes namie jau vyko kratos, gauti šaukimai į Tardymo komitetą“, – sakė jis.
Režisierė, dailininkė Olga Titova į Vilnių pas seserį gyventi atvyko šių metų vasarį, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
„Nebuvo įmanoma ten likti, kai vyksta tokie baisūs dalykai. Mes nesutinkame, kad iš mūsų teritorijos skristų bombos į Ukrainą“, – sakė ji.
Moteris BNS tvirtino jutusi grėsmę, jog su ja gali būti susidorota.
„Ten viskas vyksta taip, sako: einame, pakalbėsime, ir žmogus nebegrįžta. Taip buvo vasarį, balandį – visą laiką. Tai baisu“, – pasakojo O. Titova.
Jos sesuo Julija Titova nuolat Lietuvoje gyvena ketverius metus, dėsto Europos humanitariniame universitete.
„Mes nesutinkame, kad mūsų valstybė vykdo nusikalstamą politiką. Jie – žmogžudžiai, jie nelegitimūs. Mes palaikome Sviatlaną Cichanouskają, ji laimėjo rinkimus“, – BNS sakė J. Titova.
Paklausta, kokią mato išeitį baltarusių tautai, J. Titova sakė: „Turime vieną išeitį – imti ginklus į rankas. Pas mus taip daugelis mano, kitaip nieko nebus. Jau 200–300 metų negalime nusimestų rusų imperijos jungo.“
Mitinge Vilniuje dalyvavusi krepšininkė, buvusi nacionalinės komandos kapitonė Jekaterina Snytsina teigė iš Baltarusijos išvykusi 2020 metų rugpjūtį, kad galėtų laisvai reikšti savo poziciją.
„Išėjau iš komandos, nes nusprendžiau, kad neatstovausiu režimui tarptautinėje arenoje. Supratau, kad jei grįšiu į šalį, greičiausiai būsiu sulaikyta. Dabar gyvenu Europoje. Vasarą leidžiu Lietuvoje, čia su savo tautiečiais dirbame dėl permainų savo šalyje“, – BNS sakė sportininkė.
Ji teigė, kad labai sunku siekti permainų valstybėje, kai iš jos buvo priversti išvykti visi tie, kurie nori pokyčių.
„Todėl labai didelė atsakomybė tenka išvažiavusiems žmonėms, kurie tęsia veiklą užsienyje“, – tvirtino J. Snytsina.
2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.
Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų. Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.
Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad ir šiuo metu Baltarusijoje yra 1,2 tūkst. politinių kalinių.
