Baltarusijos moterys susirūpino savo padėtimi respublikoje, bet dar labiau – šalies prezidento šeimine padėtimi. Baltarusių manymu, Aleksandro Lukašenkos namų reikalai tiesiogiai susiję su jų teisėmis.
Ir taip neramioje Baltarusijoje bangas pradėjo kelti dar ir visuomeninė organizacija, pasivadinusi Nepriklausomu demokratiniu moterų judėjimu. Jos narės mano, kad gyvenamoji terpė jų valstybėje pernelyg agresyvi silpnajai lyčiai. Moterims neleidžiama dalyvauti priimant valstybinės svarbos sprendimus, vyriausybėje tėra viena sijonuota ministrė, tarp sričių vadovų moterų iš viso nėra, o moterų vadovių šalies ūkyje pastaraisiais metais sumažėjo daugiau nei triskart. Ir toks požiūris į moteris, įsitikinusios sąjūdininkės, „transliuojamas iš aukščiau“.
Rodo blogą pavyzdį
„Man atrodo, metas iškelti klausimą apie mūsų šalies pirmojo asmens vaidmenį, – pirmadienį Minske surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė viena judėjimo pirmininkių Liudmila Petina. – Visose valstybėse prezidento šeiminis statusas – ne asmeninis, o valstybinės svarbos reikalas.“
Dabar gi, L. Petinos ir jos bendražygių manymu, paties prezidento Aleksandro Lukašenkos teisėta sutuoktinė yra „politinė kankinė, praktiškai izoliuota nuo visuomenės“. Ne ką geresnis esą ir Irinos Abelskajos likimas. Ji – buvusi asmeninė Baltarusijos prezidento gydytoja ir, neoficialiomis žiniomis, jo jauniausio sūnaus Nikolajaus motina, nors berniukas jau kelinti metai akivaizdžiai gyvena izoliuotas prezidento rezidencijoje. Net šią rugsėjo 1-ąją į pirmą klasę Nikolajų pompastiškai palydėjo vienas tėvas.
„Jeigu vaikas negyvena su savo motina, tai jau irgi prievartos elementas, – įsitikinusi L. Petina. – Kokia tai šeima? Apie kokias moralines ir šeimos vertybes galima kalbėti, kai turime tokį pavyzdį?“
Auginasi įpėdinį
Iš tiesų Nepriklausomas demokratinis moterų judėjimas tik pagarsino tai, apie ką Baltarusijoje kalbama jau ne vienus metus, ir net nebe puse lūpų.
Nuo tos dienos, kai prieš ketverius metus A. Lukašenka – anot oficialios biografijos, vedęs ir turintis du sūnus – pirmąkart viešai prisipažino turintis trečią vaiką, visa šalis (ką jau kalbėti apie užsienį) nesiliauja gūžčiojusi pečiais. Ypač po to, kai prezidentas išrėžė, jog nė vienas iš jo teisėtų sūnų – nei vyriausiasis Viktoras, nei jo brolis Dmitrijus niekada neužims aukščiausio politinio Baltarusijos posto. „Kalbant apie įpėdinį, ruošiu patį mažiausią – unikalus žmogus, – neaišku, juokais ar visiškai rimtai 2007-ųjų pavasarį pareiškė dažniau „Tėtušiu“ nei savo garbingu titulu vadinamas valstybės vadovas. – Nei pirmas, nei antras (mano sūnus) prezidentu nebus. Tai gal trečiasis bus?“
Įtarimai dėl tėvo planų Nikolajaus ateičiai ėmė tik stiprėti, kai A. Lukašenka pradėjo vežiotis nesantuokinį sūnų su savimi visur – į karines pratybas, paradus, net į audienciją Vatikane. O kai po šio balandžio 11-osios teroro akto Minsko metro prezidentas nusitempė 6-erių metų berniuką į susprogdintą stotį, kur dar net kraujas nuo sienų nebuvo nuplautas, baltarusiams pasidarė nebejuokinga.
Santuoka – tik formalumas
Savo teisėtiems vaikams A. Lukašenka niekada nebuvo toks tėvas. Kita vertus, visą ilgą prezidentavimo laiką – o tai net septyniolika metų, – tautiečiai apie Lukašenkų šeimą žinojo labai nedaug.
Baltarusijos vadovo oficiali sutuoktinė Galina Lukašenko taip retai pasirodo viešumoje, kad daugumai šalies gyventojų net nežinoma, kuo užsiima jų prezidento vaikų motina.
57-erių A. Lukašenka ir jo metais jaunesnė būsimoji žmona susipažino dar mokykloje. Jiedu susituokę jau daugiau kaip trisdešimt penkerius metus. Tačiau G. Lukašenko niekada nedalyvavo oficialiuose renginiuose, niekada nelydėjo vyro užsienio kelionėse – kaip kartą pati pasakė itin retame interviu spaudai, jos ten ir netraukia. Na tai kas, kad G. Lukašenko pagimdė vyrui du sūnus ir dabar didžiuojais esanti penkių anūkų senele. Jos santuoka tėra formalumas ir geriausias to įrodymas – Galinos vyro elgesys pastaraisiais metais.
Kadaise, kai dabartinis Baltarusijos prezidentas dar tik kilo politinės karjeros laiptais, žurnalistai gana dažnai kalbindavo jo žmoną. O G. Lukašenko – geros širdies paprasta moterėlė, – pasakodavo jiems viską tarsi per išpažintį. Todėl labai greitai šiems nesankcionuotiems pokalbiams su spauda buvo padarytas galas.
Kaime geriau nei prezidentūroje
Prezidentinė pora, teigiama, jau daug metų gyvena atskirai. Paskutinėmis žiniasklaidos turimomis žiniomis, pirmoji Baltarusijos ponia įsikūrusi Ryžkovičių kaime netoli Mogiliovo. Kažkada britų žurnalistams pavyko net nufotografuoti ją melžiančią karvę. (Nuotrauką perspausdinti išdrįsę baltarusiški laikraščiai – o tokių buvo ne vienas ir ne du – buvo akimirksniu uždaryti.)
Gal G. Lukašenko kada nors ir gailėjosi, jog 1994-aisiais, kai vyras buvo išrinktas prezidentu, ji neskubėjo kraustytis į Minską. Bet tuo laiku šis sprendimas atrodė logiškas: sūnūs buvo bebaigiantys mokyklą, ant jos pečių krito visas namų ūkis ir dar mama su anyta. Tačiau vaikai neužtruko išvykti į sostinę, įstoti į universitetus, sukurti šeimas... O paskui prezidentas pas save į Minską pasiėmė ir motiną. Taigi liko ponia Lukašenko visiškai viena.
Daugiau nei penkerių metų senumo duomenimis, G. Lukašenko dirbo rajono sveikatingumo ir sanatorinio gydymo vyriausiąja specialiste, turėjo kišenės dydžio kabinetą.
„Aš pati pasirinkau tokį gyvenimą, – prieš kelerius metus netikėtame interviu Rusijos spaudai tikino G. Lukašenko. – Vienatvė manęs neslegia. Daug skaitau, labai mėgstu vaikščioti miške. Darbe nepaprastai pavargstu – žmonės eina kiaurą dieną. Stengiuosi padėti kuo galiu. Ir kartais taip išsikankinu, kad ir užmigti nebepavyksta.“
Ateidavo žmonės pas prezidentienę Galiną ir su prašymais jos visagaliam sutuoktiniui, maldaudavo jam perduoti laiškus ir pan. Bet tarp jų beveik nebūdavo kaimynų ir pažįstamų – tų, kurie daugiau žinojo apie realią padėtį Lukašenkų šeimoje. Apie tai, kad žmona niekada nesikišdavo į A. Lukašenkos darbo reikalus.
Visi sūnūs – tėvo žinioje
Galinos sūnūs vyrais tapo jau gyvendami tėvo rezidencijoje. Motina labai didžiuojasi jais abiem. Vaikystėje nuolat sirgęs Viktoras dabar 35-erių, baigė tarptautinių santykių fakultetą, susilaukė trijų vaikų, dirba tėvo patarėju nacionalinio saugumo klausimais. Ketveriais metais jaunesnis Dmitrijus – tarptautinės teisės specialistas, dviejų vaikų tėvas, Prezidento sporto klubo pirmininkas, nacionalinio olimpinio komiteto narys.
G. Lukašenko sako, jog labiausiai jai patinka, kad sūnūs, nuo mažens padėdavę motinai, – tėvo juk nuolat nebūdavo namuose, – dabar taip pat padeda žmonoms. „Jų net prašyti nereikia, – gyrėsi žurnalistams prezidentienė. – Ir pataisyti viską sugeba, ir šienauti moka, ir paskui plūgą gali eiti...“
Ar tą patį apie savo sūnų galės pasakyti mažojo Nikolajaus motina, didelis klausimas. Šios moters šalia A. Lukašenkos taip pat nematyti.
Irina Abelskaja – jeigu tai tikrai ji, – vadovavo Minske vadinamajai prezidentinei ligoninei ir buvo asmenine A. Lukašenkos gydytoja. 2007-ųjų balandį ją atleido, ir moteris kurį laiką dirbo moterų konsultacijoje tyrimų ultragarsu kabinete. Tačiau 2009 metų lapkričio mėnesį I. Abelskaja vėl grįžo į ligoninės vadovės postą. Ar už tai jai teko susimokėti atsisakant teisės pačiai auginti sūnų? Apie tai Baltarusijoje garsiai net nespėliojama.
Parengė Sergejus STONKUS
