Baltarusija ir toliau liks Rusijos placdarmu ir tvirtove vakarų kryptimi, nepaisant metų pradžioje atsiradusių nesutarimų, sakė trečiadienį respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris konflikto įkarštyje bandė užsitikrinti Europos ir JAV paramą.
Vasarį prezidentas interviu "Reuters" vienašališką politinį orientavimąsi į Rusiją pavadino klaida ir išreiškė norą gerinti santykius su Vakarais.
Nesutarimai prasidėjo Maskvai gerokai pabranginus naftos ir dujų kainas. Apkaltinęs Kremlių spaudimu, Minskas pagrasino atsakomosiomis priemonėmis, bet jau kovą paprašė Rusijos vyriausybės pusantro milijardo dolerių vertės kredito, kad galėtų kompensuoti dujų brangimą, o praėjusią savaitę šalys pasirašė susitarimą, panaikinantį prekybos apribojimus.
"Nedraugišką" Rusijos politiką įnirtingai pliekęs A.Lukašenka pakeitė toną.
"Mes nors rytoj pasirengę pradėti derybas ir atnaujinti dialogą dėl Sąjunginės valstybės kūrimo", - pareiškė jis.
Anksčiau Europos Sąjunga (ES) yra užsiminusi apie santykių gerinimą, jei Baltarusijos valdžia pradės demokratines reformas, paleis politinius kalinius ir atnaujins dialogą su opozicija.
Tačiau A.Lukašenka pareiškė neketinąs keisti santykių su opozicija ir atiduoti valdžią.
"Šalies mes neatiduosim. Rusiškai sakant, vošim į žabtus tam, kuris išdrįs trukdyti šalyje vykstančiam procesui, kuriamajam ir sunkiam procesui", - kalbėjo A.Lukašenka.
Praėjusį sekmadienį opozicija Minske surengė pačią didžiausią pastaraisiais metais protesto akciją, kurią pavadino Baltarusijos valdžios egzaminu, parodysiančiu, kiek ji pasirengusi dialogui su Europa ir demokratiniams pertvarkymams.
"Nė vienoje pasaulio šalyje neleidžiama dalyvauti neteisėtose akcijose", - pareiškė prezidentas ir pridūrė, kad "jiems (opozicijai) reikia susirėmimų, riaušių, antraip Vakarai neduos pinigų".
Anksčiau ES ir JAV uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją A.Lukašenkai ir dar maždaug trisdešimčiai Baltarusijos valdininkų, apkaltinusios juos 2006 metų prezidento rinkimų rezultatų klastojimu ir opozicijos persekiojimu. Vienas jos lyderių, Aleksandras Kozulinas, nuteistas kalėti pusšeštų metų.
