Dvidešimt aštuonerių Iharau Barysau išdrįso duoti išskirtinį interviu Lietuvos žurnalistams. Du kartus dėl politinių pažiūrų iš darbo išmestas politikos mokslų specialistas neslepia – jis neketina likti savo šalyje. Apie nesenus įvykius jis kalba be patetiško ar baimingo patoso. Tiesiog taip, kaip kalba jis ir kartu su juo gyvenanti tauta, kurią vienas diktatorius nori kuo ilgiau priversti keliaklupsčiauti ir žemintis.
Iharau, papasakok, kas nutiko tą įsimintiną gruodžio 19-osios naktį Minske. Gal jūs, baltarusiai, turite kitokią šio įvykio versiją nei visas likęs pasaulis?
2010 gruodžio 19 penkių demokratinių partijų kandidatų į prezidentus pakviesti į vieną iš centrinių Minsko aikščių („Spalio“ aikštė) susirinko apie 30 tūkst. žmonių. Paskui žmonės nuėjo į „Nepriklausomybės“ aikštę (pakviesti kandidato į prezidentus Andrejaus Sannikovo) reikalauti dialogo su valdžia ir naujų prezidento rinkimų paskyrimo, nes šie rinkimai buvo falsifikuoti ir A. Lukašenka surinko ne daugiau (pagal nepriklausomas sociologines apklausas) 30 proc. balsų.
Pagal visų supratimą turėjo vykti antras rinkimų turas, bet diktatorius negali parodyti savo silpnumo prieš tautą – jis turi laimėti pirmajame ture, tai ir buvo padaryta. Nepriklausomybės aikštėje susirinko jau maždaug 60 tūkst. žmonių ir daugiau. Tokio protestuojančiųjų kiekio Minskas nematė nuo 1991 metų. Aikštėje buvo daug provokatorių, tarp jų - persirengusieji civiliais. Milicijos padaliniai, spec. būrys OMON buvo iškviesti iš visos Baltarusijos. Aikštėje buvo apie 7 tūkst. milicininkų.
Kai lyderiai nuėjo į centrinę rinkimų komisiją, kuri yra Vyriausybės rūmų pastate, provokatoriai ėmė daužyti stiklus. Internete yra video, kuriame tai užfiksuota, yra milicininkų pokalbių įrašai, kurie per raciją kvietė daužyti stiklus kitus milicininkus, persirengusius civiliais, kad būtų išprovokuota situacija. Faktiškai tuo momentu derybos buvo nutrauktos, valdžia negalėjo leistis į dialogą ir ėmė mušti susirinkusiuosius.
Buvo sulaikyta daugiau kaip 700 žmonių tarp jų 7 iš 10 kandidatų į prezidentus, kurie buvo aikštėje. Vėliau 2 paleido, o likusiems pateiks kaltinimus už netvarkos organizavimą. Kaltinimas bus pateiktas artimiausiu metu. Jiems pagal Baltarusijos įstatymus gresia iki 15 metų kalėjimo.
Kodėl sakai, kad rinkimai buvo suklastoti, jei ESBO atstovai neįžvelgė jokių pažeidimų?
Nes rinkimų komitetas nebuvo išrinktas skaidriai. Visa tai buvo sufabrikuota dėl gero įvaizdžio. Pažiūrėkite į tikrus protokolus ir pamatysite kas sako tiesą.
Iharau, kaip tu galvoji, ar opozicija turėjo realių galimybių laimėti rinkimus?
2010 metų opozicijos rinkimų kampanijos lyderiu buvo žinomas baltarusių poetas, kampanijos „Sakyk tiesą“ lyderis Vladimiras Nekliajevas. Jo reitingas pagal nepriklausomą sociologinę apklausą buvo apie 19 proc. ir jis po A.Lukašenkos buvo antrojoje vietoje. V. Nekliajevas turėjo planą, ką veikti kartu su susirinkusiais žmonėmis, turėjo charizmą ir valdžia jo bijojo labiausiai.
Dar prieš susirinkimą „Spalio“ aikštėje nepažįstamieji užpuolė V. Nekliajevo štabo aktyvistų koloną prie jų ofiso. Puolusieji buvo apsirengę juodai ir neturėjo jokių atpažinimo ženklų. Buvo panaudotos garso ir dūmų granatos. V. Nekliajevas buvo stipriai sumuštas. Jis neteko sąmonės ir vėliau jį nuvežė į neurochirurgijos skyrių dėl smegenų sutrenkimo.
Kokia jo padėtis dabar?
Iš ligoninės 7 nepažįstamieji naktį jį pavogė ir dabar jo esama vieta nežinoma. 7 dienas niekas nežino, kur jis yra. Yra 3 versijos, kas jam nutiko. Pirma - jis užmuštas, nes neleidžia nei advokato, nei žmonos ir niekas negali patvirtinti, kad jis gyvas. Antra - jis komoje. Trečia - jį stengiamasi paveikti psichotropinėmis medžiagomis.
Iharau, Lietuvoje netyla kalbos apie intelektualą Aaleksnadrą Fedutą, gal ką nors apie jį žinai, ar apskritai apie intelektualus? Kokia jų padėtis? Kalbama, kad ir jie yra persekiojami.
A. Feduta taip pat sulaikytas kaip ir V. Nekliajevo štabo vadovas Andrejus Dmitrijevas. Kaltinimas jiems kol kas nepateiktas. Dabar prasidėjo kratos teisės gynėjų, žurnalistų ir aktyvistų butuose ir ofisuose. Laukiame, kad šią savaitę kratos vyks ir regionuose, ne vien Minske. Ieškoma visko, kas gali išprovokuoti kaltinimą, net kvietimų į aikštę Minske. A.Lukašenka suprato, kad rinkimų nelaimėjo, todėl ir pyksta...
Kodėl tu taip manai?
Nes suprantu, kad visi areštuoti žmonės yra areštuoti politiniais motyvais. Visi jie taikios protesto akcijos dalyviai, kurie nemanė, jog jų tikslas ką nors sugriauti ar ką nors sumušti. Visi, kas areštuoti pagal administracines bylas – areštuoti 15 parų - jie greitai pradės išeiti į laisvę. Sąrašas tų, kam gresia kalėjimas gali pasipildyti artimiausiu metu. Šį sąrašą A. Lukašenka panaudos deryboms su Vakarais arba JAV, tam kad gautų sau už jų išlaisvinimą kokios nors naudos.
Kaip tu manai, ką Baltarusijos opozicija darys toliau?
Toliau kovosime už laisvę. Dabar užtilimas – visi atsigauna nuo šoko ir kratų bei sulaikymų bangos. Lyderiai už grotų – kol jie ten, reikia naujų, kas stos Baltarusijos opozicijos priešakyje.
Kokiomis nuotaikomis dabar gyvena Baltarusijos žmonės?
Mus kausto baimė. Visų žmonių baimė. Mes bijome visko. Visur baimė. Bet galiu pasakyti, kad nežiūrint į visuotinę baimę, mažai kas tiki, kad A. Lukašenka išlaikys savo valdžią ateinančius 5 metus. Daugelis yra įsitikinę, kad rinkimai gali įvykti ir ateinančiais metais. A. Lukašenkos silpnumą (tai kad jis pirmame ture nelaimėjo) matė ir nomenklatūra, kuri taip pat pasitaikiusiu momentu gali sudaryti susitarimą ir jį nuversti. 16 metų – vienam žmogui valdyti šalį yra per daug.
Ar tikitės pagalbos iš kitų šalių? Pavyzdžiui iš kaimyninės Lietuvos?
Pirmiausiai baltarusiams reikia kitų šalių gyventojų solidarumo, taip pat autoritetingų visuomeninių organizacijų, politinių partijų palaikymo. Baltarusijos režimą turėtų aptarti kaimyninių valstybių oficialūs asmenys, taip pat ir Lietuvos. O taip pat reikia finansinės paramos pilietinei visuomenei ir demokratinėms politinėms Baltarusijos partijoms, nes iš šalies biudžeto partijos nėra finansuojamos.
Ko konkrečiai norėtumėte iš Lietuvos?
Kad jūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė nustotų girti A. Lukašenką.
Vilis Normanas
