A. Lydeka yra žinomas politologas, Seimo narys, protokolo ir etiketo reikalavimų specialistas, bestselerių „Protokolo pagrindai“ ir „Etiketas kiekvienam“ autorius.
Naujausią savo knygą „Protokolas: elgesio taisyklės“ jis rašė remdamasis žiniomis, kurias įgijo studijuodamas tarptautinius santykius, socialinius ir politinius mokslus Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete, Aarhuso, Londono ir Amsterdamo universitetuose, taip pat praktinės diplomatinės ir politinės veiklos patirtimi.
A. Lydeka sako: „Tinkamu elgesiu ne tik galima patraukti klientus, bet ir pelnyti puikią reputaciją tarp bendradarbių ir tarp tų žmonių, kurie stovi ant aukštesnės hierarchijos laiptų pakopos, ir atvirkščiai, – dėl etiketo neišmanymo gali kilti daug nesusipratimų...“
Knygoje „Protokolas: elgesio taisyklės“ populiaria patarimų forma išdėstyti protokoliniai, visame pasaulyje pripažinti, žodinio ir rašytinio žmonių bei valstybių bendravimo reikalavimai, apžvelgtos visos svarbiausios jų taikymo sritys: susipažinimo, sveikinimosi, vizitinių kortelių naudojimo, įvairaus pobūdžio ir rango pokalbių, raštvedybos, priėmimų, aprangos, vaišių ir kt. Patarimai universalūs, skirti visiems, kuriems rūpi elgesio kultūra.
-----------------------
Portalo lankytojų klausimai protokolo ir etiketo specialistui A. Lydekai:
Šiuo klausimu šiandien baigiame pokalbį su „Balsas.lt“ redakcijoje viešėjusiu protokolo ir etiketo reikalavimų specialistu Arminu Lydeka. Ačiū svečiui už atsakymus, o portalo lankytojams - už užduotus klausimus.
Kaip sveikintis merginai dalykiniame susitikime, kuriame dalyvauja keli abiejų lyčių atstovai? Kam ir kokiu atveju dera pirmam paspausti ranką, o kada laukti iniciatyvos? Kaip elgtis, jei asmenų pareigos nėra žinomos iš anksto?
Pasisveikinimo veiksmu iniciatyvą visais atvejai turi aukštesnio rango asmuo. Tad jei jūs susitikote su vyru ar moterimi, kuris yra aukštesnio rango, jam rankos netiesite, o lauksite, kada jums bus ištiesta ranka paspaudimui. Jeigu susitikote su vyru ar moterimi, kuris yra žemesnio rango už jus, jūs pirmoji turite ištiesti jam ar jai ranką paspaudimui. Ne tik pareigos apsprendžia asmens rangą. Taip pat rango sudėtinė dalis yra amžius, lytis, išsilavinimas ir t. t. Jeigu pagal turima informaciją abiejų asmenų amžius, išsilavinimas ir t. t. yra panašūs, tuomet moteris tampa aukštesnio rango už vyrą ir pirmoji turi ištiesti ranką.
Koks jausmas, kai esi pats tinkamai išauklėtas, o susiduri su „blogo“ elgesio žmonėmis? Ar teko patekti į tokią situaciją? Ar nepavargstate visada elgtis pagal etiketą?
Be abejo, teko. Netgi dabar atsakinėjant į portalo lankytojų klausimus. Manau, nereikia pykčiu atsakyti į pyktį, blogu elgesiu atsakyti į blogą elgesį... O aš ir ne visada ir elgiuosi pagal etiketą. Kartais netyčia padarau klaidų, kartais specialiai pasielgiu kitaip, norėdamas atkreipti dėmesį į tą situaciją.
Man 13 metų. Mama visada moko gražiai elgtis. Noriu paklausti, kada pats pradėjote to mokytis?
Mano tėveliai ir seneliai pradėjo mane mokyti nuo mažens. Pradėjo nuo elementarių dalykų: kada privalu pasisveikinti, kaip pasisveikinti, kaip padėkoti, kaip atsisveikinti ir t. t. Visa tai taip pat yra protokolo ir etiketo normos. Kai pradėjau studijuoti, supratau, koks svarbus bendravimo instrumentas yra etiketo ir protokolo normų laikymasis. Kuo daugiau žinai, tuo lengviau gali bendrauti su bet kuo bet kurioje situacijoje. Panašiai kaip mūsų kalba, galim išsiversti ir su tūkstančio žodžių žodynu, tačiau jei norim atrodyti kultūringi, raštingi ir žodžiais išreikšti bet kurią savo mintį ar jausmą, geriau, kad mūsų žodynas būtų kuo turtingesnis.
Ar yra Lietuvoje institucija, kuri rengia protokolo specialistus?
Deja, nėra. Truputį protokolo žinių pateikiama Vilniaus universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute bei dar keliuose fakultetuose.
Svečių priėmimas ir susodinimas ne oficialiose šventėse: vestuvės, jubiliejai, kiti asmeninio pobūdžio priėmimai bei pobūviai?
Kadangi klausimas labai platus, tad nėra galimybių dabar jį atsakyti. Knygoje „Protokolas: elgesio taisyklės“ apie tai rašau 24 skyriuje(nuo 281 iki 291 psl.).
Ar dovanojant dovaną reikia nulupti kainos etiketę? Ar palikdami neįžeisime jubiliato?
Nereikia nulupti etiketės. Ją palikdami mes etiketo kalba pasakome, kad daiktas yra naujas, kad kaina atitinka pagarbą jubiliatui ir šventės svarbą. Nes, neužmirškime, kad brangi dovana yra bloga dovana. Tad visais atvejais mes parenkam dovaną, atsižvelgdami į apdovanojamojo asmenį progos svarbą. Tad etiketės buvimas pademonstruos, kad dovaną parinkom tinkamą – ir ne per brangią, ir ne per pigią. Ne mažiau svarbus argumentas palikti etiketę yra tai, kad dažnai ant etiketės yra ir tam tikra techninė informacija apie daiktą, daikto naudojimo instrukcija ir kita techninė informacija būtina asmeniui, kuris tuo daiktu naudosis.
Kam dera pirmam užkalbinti priešingą lytį - vaikinui ar merginai? Kokia jūsų nuomone šiuo klausimu?
Nediskriminuokime nei vaikinų, nei merginų. Tas, kuris nori susipažinti ir toliau bendrauti su priešingos lyties atstovu, lai tai ir daro. Svarbiausia, kad užkalbinantis asmuo tai darytų mandagiai, kultūringai, neužmiršęs pasisveikinti, neužmiršęs prisistatyti ir t. t.
Lietuvių kalbos komisija patvirtino, kad ištiktukas "pyst" yra naudotinas lietuviškas žodis. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Kaip manote, ar galima drąsiai šį žodį vartoti oficialioje kalboje?
Lai sprendžia kalbos specialistai, kaip kalbėti yra mandagu ir kultūringa. Aš atsakysiu, kaip elgtis yra mandagu ir kultūringa.
Ar labai nemandagu juoktis garsiai? Kada tai leistina ir kada ne?
Kuo daugiau juoko, tuo gyvenimas gražesnis. Jeigu jūsų garsus juokas gali įžeisti aplinkinius ar trukdyti renginiui, bandykite susilaikyti...
Dažnai iškylanti dilema - kokias kojines vyrui mautis prie kostiumo? Kada galima apsimauti baltas kojines, kada juodas? Kada tinka margos? Ir kokio ilgio kojines derėtų mūvėti prie atitinkamų kostiumų?
Vyriškos kojinės turi būti derinamos su kelnių spalva. Reikalavimas toks- kojinės visada tamsesnės už kelnes. Pačios protokoliškiausios ir visais atvejais tinkamos kojinės yra juodos. Tik retais - išimtinais atvejais vyras gali mūvėti baltas kojines, t. y. - tik vasarą, tik dėvint baltutėlį kostiumą ir tik avint baltus batus.
Ar galima darbo kolektyve vienas kitam sakyti "tu", net jei tavo kolegos yra gerokai vyresni? Ir ar galima sakyti "tu" savo vadovui?
Kreipiamės „tu“ į asmenis, su kuriais bendraujam kaip su artimais draugais, nepriklausomai nuo to, ar jie vyresni ar jaunesni; ar šeimos nariai ar bendradarbiai ar kaimynai. Tačiau pasiūlyti pereiti nuo kreipinio „jūs“ prie kreipinio „tu“ turi aukštesnio rango asmuo.
Ar pagal Protokolą galėčiau Vilniaus gatvėj pabučiuoti savo merginą nors pati irgi esu mergina? Ir ar Protokolas padėtų apsaugoti nuo to nežmoniško nesaugumo jausmo kurį nuolat nešioju su savimi Lietuvoje?
Bučinys - intymaus bendravimo išraiška. Tad viešose vietose nesant „stipriai“ būtinybei geriau susilaikyti.
Domintų dantų krapštukų naudojimas. Prie stalo lyg ir nemandagu krapštytis dantis, tačiau kiekvienoje kavinėje ant kiekvieno stalo jų galima rasti. Ar reikėtų tai daryti nuošaliau, nuėjus nuo stalo?
Dantų krapštymas, be abejo, nėra gražus veiksmas. Tačiau jeigu įstrigęs maisto gabaliukas mus erzina ir trukdo bendrauti, nėra nieko nemandagaus paimti dantų krapštuką ir vienu dviem judesiais susitvarkyti tarpudantį. Tai darom truputį nusisukę, kita ranka dalinai prisidengė burną ir nesureikšmindami savo elgesio. Mandagūs aplinkiniai nieko nepastebi. Elgiamės panašiai kaip ir esant būtinybei nusičiaudėti.
Norėčiau paklausti, kaip mergina turėtų įlipti į automobilį - pirma įkelia koją ir atsisėda, ar pirma atsisėda, o paskui įkelia kojas? O gal tai priklauso nuo to, kokią aprangą mergina vilki?
Apranga, be abejo, daro įtaką. Bendra norma tokia - iš pradžių atsisėda, tuomet įkelia kojas.
Mane mokė, kad čiaudėti yra neetiška, nes įmanoma susilaikyti. Norėčiau sužinoti, ar šiais laikais nusičiaudėti yra neetiška, ar tai - natūralus dalykas?
Be abejo, tai natūralus dalykas, tačiau kadangi tame nėra nieko gražaus, tad jei galim susilaikyti, geriau susilaikykim nuo čiaudėjimo. Jeigu nepavyko susilaikyti, nusičiaudom ir nesijaučiam ką nors blogai padarę. Tačiau tuomet neužmirškime ištarti „atsiprašau“. Mandagūs aplinkiniai nieko nepastebės ir visai nereaguos į jūsų nusičiaudėjimą.
Kokiu kreipiniu turi prasidėti oficialus laiškas, kai nežinai, į kokį tiksliai žmogų kreipiesi?
Ar kreipinys "Sveiki," - yra tinkamas? Nes kreipinys "Laba diena," - bent jau man skamba idiotiškai.
„Sveiki“ ir „Laba diena“ - nėra kreipiniai. Tai pasisveikinimai. Oficialus laiškas turi prasidėti kreipiniu, o ne pasisveikinimu. Tad laiško pradžioje rašote: „Gerb., direktoriau“, arba „P., Jonaiti“, ir t. t.
Elektroninius laiškus pradedate pasisveikinimu, tad rašote - „Sveiki“. Galite rašyti ir „Laba diena“, tačiau šis pasisveikinimas mažiau tinkamas, nes jūs nežinote, kada jūsų laišką adresatas perskaitys - ryte, vakare ar dieną.
Ar skiriasi angliško protokolo taisyklės ir amerikiečių ar italų? Jei taip, kas Anglijoje yra neįprasta, o Amerikoje įprasta ar atvirkščiai?
Atsakinėti reikėtų visą valandą. Tačiau atkreipsiu dėmesį į tai, kad Protokolas yra tarptautinis. Jeigu su Anglijos karaliene reikia sveikintis štai taip..., tad taip sveikinasi ir Londone, ir Vilniuje, ir Romoje, ir Vašingtone. Be abejo, nacionaliniai papročiai, tradicijos daro įtaką ir oficialioms protokolo normoms. Tad Anglijoje ar Amerikoje skirsis kai kurios detalės organizuojant oficialius renginius. Didžiausią įtaką šiuolaikinio protokolo susiformavimui turėjo trys didingos kultūros: prancūzų, italų ir anglų. Deja, amerikiečiai tik perima Europos kultūrų elgesio taisykles (deja, ne visada sėkmingai).
Ar manote, kad Jūsų knyga turi mokslinio pažinimo, kokiu požiūriu vadovaujatės?
Ne, tai nėra mokslinė knyga. Tai yra elgesio taisyklių žinynas. Kaip žodynas kalbų mokymesi ar vadovėlis matematikoje.
Kokią pats didžiausią protokolo klaidą esate padaręs? Papasakokite. Gal tai nutiko dar tada, kai nieko neišmanėte apie etiketą ir protokolą?
Tikrai esu padaręs klaidų. Kartais netyčia, kartais apie tai net nesusimąstant, kartais specialiai norint atkreipti aplinkinių dėmesį į kokį nors veiksmą ar situaciją. Manau, nereikia bijoti padaryti klaidų, o svarbu mokytis tobulinti save, gerbti aplinkinius.
Pastebėjau, kad pastaruoju metu kostiumuoti vyrai pradėjo neberyšėti kaklaraiščių. (Suprantu, kad be kaklaraiščio patogiau). Bet ar nėra kaklaraištis privaloma kostiumo detalė ir jo neryšėjimas nereiškia, kad kostiumas "nebetenka prasmės"?
Tai priklauso nuo aprangos kodo. Jeigu vyras turi rengtis dalykine-darbine apranga, jis prie kostiumo turi ryšėti ir kaklaraištį. Tačiau jeigu vyras rengiasi pagal aprangos kodą „Klubinis kostiumas“ arba „Puošni kasdieninė apranga“, tuomet prie kostiumo gali ir neryšėti kaklaraiščio. Taip pat gali būti su kaklaskare vietoj kaklaraiščio.
Teko girdėti, kad savaitės paskutinę darbo dieną - penktadienį - į darbą galima eiti laisviau apsirengus - vietoj kostiumo ar švarko leidžiama vilkėti megztuką, kostiuminės kelnes leidžiama pakeisti į džinsus ir pan. Ar teisybė?
Taip, laisvos aprangos penktadieniai labai populiarėja visoje Europoje. Tai priklauso nuo jūsų darbdavio, jeigu jis priima tokį sprendimą, vadinasi mes penktadienį einame ne su kostiumais, o su džinsais, palaidinėmis ir t.t. Tačiau laisvos aprangos penktadienio esmė - ne savaitės dienoje (jog tai paskutinė savaitės diena), o darbo organizavime. Jeigu penktadienį jūsų darbo pobūdis nesiskiria nuo darbo pobūdžio trečiadienį, negali skirtis ir apranga. Tačiau jeigu penktadienis paliekamas rezultatų aptarimui, planavimui, dokumentų susisteminimui, t. y. - jokių klientų, jokių derybų, jokio išorės kontakto - tuomet tinka įvesti laisvos aprangos penktadienio sistemą.
Sveiki, girdėjau, kad yra išimtis, kai vyras per duris turi įžengti pirmas (į liftą ir iš jo). Kokios dar yra išimtys?
Jūs – teisus. Yra protokolinė norma, kad į visas „potencialiai pavojingas vietas“ pirmas įeina žemesnio rango asmuo. Na, o poroje, reiškia, pirmas įeis vyras, o tik po to moteris. Tokios vietos: liftas, tamsus rūsys, naktinis klubas, „keistas baras “ ir t. t.
Ar dera direktoriui darbe vilkėti ne kostiumą, o, pvz.: džinsus ir megztinį ar marškinius?
Be abejo, jeigu jūs direktoriaujate meno, dizaino, reklamos ar kitų labiau „bohemiškų“, laisvų veiklų bendrovei. Šiaip vadovas turėtų kasdieniniame darbe prisilaikyti aprangos kodo - Dalykinė darbinė apranga. Tai būtų: vyras su kostiumu, marškiniais, kaklaraiščiu, moteris su kostiumėliu arba sijonu ir palaidine, arba kelnėmis ir palaidine, arba suknele su švarku.
Norėčiau Jūsų paklausti, kaip reikėtų tinkamai pasirinkti aprangos stilių (kokią aprangą reikėtų pasirinkti) dalyvaujant konferencijoje- seminare?
Kiekvienoje situacijoje dera rengtis pagal tinkamą Aprangos kodą. Konferencijoje-seminare tinkamiausias aprangos kodas - dalykinė-darbinė apranga. Tai yra: vyras dėvi kostiumą, marškinius, moteris dėvi kostiumėlį arba sijoną su palaidine, arba kelnes su palaidine, arba suknelę su švarku.
P. A. Lydeka, Jūsų vaidmuo tarptautinį skandalą sukėlusioje Rinau byloje- ne antraeilis.
Ar Jūs pats asmeniškai prisiimsite atsakomybę ir kokią už "nuopelnus" Lietuvos labui, ar dalinsitės ja su kitais (jeigu Michaelis Rinau paduos LT į Strasbūro teismą)?
Nors klausimas nesusijęs su Protokolu, atsakysiu.
Gyniau ir ginsiu kiekvieną skriaudžiamą Lietuvos pilietį. Mažoji Luisa Rinau nenusipelnė būti atskirta nuo ją mylinčios mamos. Nesutinku, kad Vokietijos teisėsauga yra aukščiau už Lietuvos.
Nuo kada pats pradėjote laikytis protokolo?
Nuo ankstyvos vaikystės, tėvų ir senelių mokinamas, pradėjau laikytis elementarių etiketo taisyklių. Vėliau, bėgant laikui, mokinausi, studijavau - atsirado daugiau žinių apie etiketą ir protokolą. Tad, vis daugiau ir labiau pradėjau jo laikytis kasdieniniame gyvenime.
Ar internete bus galima rasti knygos el. variantą?
Tikiuosi, kad niekas nepavogs autorinių teisių ir internete jos nebus. Knyga vertingesnė ją vartant, žiūrint nuotraukas, schemas ir t. t. Norintiems klausytis knygos yra išleista garso knyga - „Etiketas kiekvienam“. Tai antrosios (ne šios) mano knygos garso variantas.
