Mes, europiečiai, itin mėgstame kompaktiškus modelius. Nesvarbu apie kokio tipo kėbulo, segmento, ar klasės automobilį kalbėtume, būtent mes sugalvojome, kad visiems modeliams vertėtų turėti savotiškus kompaktiškus analogus. Taip atsirado vienatūriai, kompaktiški SUV, krosoveriai ir gausybė modelių, kuriuos sunku būtų tiksliai priskirti vienam ar kitam segmentui, ar konkrečiam kėbulo tipui.
Premium segmentas jokia išimtis ‒ tai, kad žodžiai „komfortiškas“ ir „kompaktiškas“ gali būti naudojami greta ir netgi nekelia šypsenos, visiems jau seniai žinoma. Jeigu įsivaizduotume reikalavimų puikiam automobiliui sąrašą, kompaktiškas premium segemento atstovas jame varnelėmis pažymėtų daug punktų: jis gerai atrodo, yra manevringas, neužima daug vietos stovėjimo aikštelėje, gali važiuoti dinamiškai ir tuo pačiu išlikti pakankamai ekonomiškas, lengvai talpina keturis suaugusius keleivius, turi padoraus dydžio bagažinę ir yra pakankamai komfortiškas tam, kad su juo būtų galima leistis į ilgą kelionę.
Prabangus hečbekas japonišku stiliumi
Norint sustiprinti pozicijas Europoje, „Lexus“ buvo reikalingas kaip tik toks modelis. Įdomu tai, kad nepaisant to, jog „darbinės medžiagos“ arba „Toyota“ modelių, kurių pagrindu būtų galima parengti kompaktišką „Lexus“, variantų netrūko, iki šiol to padaryta nebuvo. Tradicijų laikymasis ir konservatyvumas japonų automobilių gamintojams pasireiškia keista inercija, dėl kurios šiuo konkrečiu atveju „Lexus“ dviem žingsniais atsiliko ne tik nuo BMW ar „Audi“, bet ir nuo „Volvo“.
Antra vertus, jei japonai jau imasi ruošti naują modelį, automatiškai galima tikėtis geros porcijos inovacijų, pagardintų žodžiais „pirmasis pasaulyje“. Taigi „Lexus CT200h“ yra pirmasis pasaulyje kompaktiškas hibridinis premium klasės modelis, pirmasis „Lexus“ hečbekas ir modelis, varomas vien tik priekiniais ratais. Taip pat, tai yra mažiausias ir pigiausias šios markės automobilis.
„CT200h“ sukurtas ant MC platformos ir daugumą mazgų dalijasi su „Toyota Prius“. Taip pat ir hibridinę pavarą. Pirmasis „Toyota“ hibridinis modelis Japonijos rinkoje pasirodė dar 1997 m., o pavara, kurią turi naujausi „Prius“, jau yra trečios kartos, taigi šis gamintojas turi didžiausią patirtį šioje srityje. Po CT variklio dangčiu sumontuoti du motorai: 1,8 litro darbo tūrio benzininis, kurio galia siekia 98 AG ir 80 AG galios elektros motoras, o bendra jų abiejų galia sudaro 136 AG.
Kai niekam nerūpi automobilio dizainas
Jeigu didžiausiais tinginiais automobilių industrijoje pripažįstami „Porsche“ dizaineriai, tai kovoje dėl antrosios vietos vieni iš rimčiausių pretendentų būtų „Lexus“ specialistai. Naujausias „šedevras“ – „CT200h“ puikus pavyzdys, kodėl jų darbo vertinimai žiniasklaidoje dažnai būna itin „prieštaringi“. Žvelgiant į naujojo „Lexus“ hečbeko dizainą aiškiai matyti, kad pastangų jo kūrėjai įdėjo, tačiau susidaro toks įspūdis, kad tas darbas nebuvo kontroliuojamas ir koordinuojamas. Jei nėra žmogaus, kuris automobilio dizaino kūrimą valdytų žvelgdamas į jį kaip į visumą, o ne atskirtų detalių kratinį, sukurti patrauklaus dizaino tampa neįmanoma.
„Lexus CT200h“ (nuotr. Fotodiena.lt/Dimitrijus Radlinskas)
Jei žvelgsite į hečbeko nuotraukas, padarytas skirtingais kampais, gali susidaryti įspūdis, kad žiūrite į skirtingus automobilis. Geriausiai atrodo agresyvaus stiliaus „CT200h“ priekis, galbūt todėl, kad labai primena sėkmingiausią iš „Lexus“ dizainerių kūrinių – IS serijos sedaną. Žiūrint iš šono modelis labai primena sumažintą „Toyota Verso“ vienatūrio versiją, o galinė dalis panaši į RX serijos visureigio. Kaip visos šios „sudedamosios“ dalys dera tarpusavyje? Niekaip.
Bagažinės vietoje - baterijos
Sunkiai apibūdinamu formų hečbekas sukonstruotas skrupulingai laikantis kompaktiniams premium segmento modeliams būdingų išmatavimų. Lyginant su vienu iš tiesioginių konkurentų – „Audi A3“ jis yra lygiai tokio paties pločio, tačiau 28 mm ilgesnis ir 7 mm aukštesnis. Salonas erdvus, čia patogiai įsitaisytų keturi didesnio nei vidutinio ūgio keleiviai.
„Lexus CT200h“ bagažinė (nuotr. Gamintojo)
Kadangi priešais galinius ratus buvo patalpinta hibridinės pavaros akumuliatorių baterija, automobilyje praktiškai nebeliko vietos bagažinei. Net ir skaičiuojant po dangčiu paslėptą papildomą stalčių, kuriame galima patalpinti „ką nors“, pavyzdžiui, nešiojamą kompiuterį, bagažo skyriaus talpa siekia 275 litrus. Kad geriau įsivaizduotumėte, koks mažas tai yra tūris, pasakysime, kad „Audi A3“ bagažinės talpa – 370 litrų.
Pagyrimų vertas interjeras
„CT200h“ interejas atitinka visus premium segmentui keliamus reikalavimus. Tiesa, priekinė konsolė pernelyg masyvi ir užima daug vietos. Dėl to vizualiai priekyje mažiau erdvės negu yra iš tiesų. Taip pat, dėl keisto galinės kėbulo dalies dizaino matomumas žvelgiant atgal yra prastas. Galbūt norėtųsi minkštesnio plastiko priekiniame panelyje, tačiau medžiagų kokybė tikrai labai gera. Atskiro paminėjimo ir pagyrimo vertos sėdynės, kurios yra fantastiškai patogios, o švelnūs tekstilės apmušalai labai pagyvina aplinką.
„Lexus“ modeliai komplektuojami daugeliui Japonijos automobilių gamintojų būdingu metodu. Tai reiškia, kad gaunama įranga priklauso nuo pasirinkto įrangos lygio, o individualizavimo galimybės beveik nulinės. Antra vertus, netgi bazinės komplektacijos modeliai įrengti „prašmatniai“ ir nagrinėjant automobilių kainas į tai derėtų atsižvelgti.
„Lexus CT200h“ interjeras (nuotr. Gamintojo)
Bandomojo, „Comfort“ įrangos lygios „CT200h“ kaina siekia maždaug 109 tūkst., o už tai gauname visą stabilumo ir stabdymo kontrolės sistemų komplektą, aštuonias oro pagalves, LED dienos žibintus, AUX ir USB jungtį mp3 grotuvui, „Bluetooh“ sąsają, dviejų zonų automatinį oro kondicionierių, garso sistemą su šešiais garsiakalbiais, pastovaus greičio palaikymo sistemą, į galinio vaizdo veidrodėlį integruotą važiavimo atbuline eiga monitorių ir dar daug visko.
Mygtukų priekinėje konsolėje gerokai per daug, tačiau be septynių colių monitoriaus, kuris montuojamas su navigacija pasirinkus kitą įrangos lygį, naudos iš jų nėra. Visa multimedijos įrangos informacija pateikiama centrinėje konsolėje įrengtoje praeitą amžių menančioje maždaug 20 simbolių ilgio informacinėje eilutėje, todėl tarkime, valdyti „iPodą“ ar išsiaiškinti, kaip pasinaudoti „Bluetooth“ sąsaja telefonui tampa titaniškų pastangų ir didelės kantrybės reikalaujančia užduotimi.
Kalbant apie interjero praktiškumą reikia pasakyti, kad „Lexus“ dizaineriai visą dėmesį skyrė priekyje sėdintiems vairuotojui ir keleiviui. Čia viskas įrengta taip, kaip reikia: talpi pagrindinė dėtuvė, nišos duryse, laikikliai puodeliams, padėklas „iPodui“ ar telefonui, taip pat ir porankis su dėžute. Gale – kišenės priekinių sėdynių nugarėlėse ir daugiau nieko.
Tylaus važiavimo malonumas
Hibridinio modelio vairavimas pirmą kartą gali būti labai įdomi patirtis. Laikome numynę stabdžio pedalą ir spaudžiame priekiniame panelyje esanti „Power“ mygtuką. Įsijungia hibridinės pavaros elektros variklis, išlieka visiškai tylu ir tik užrašas „Ready“ prietaisų skydelyje leidžia suprasti, kad galima važiuoti. Savaime suprantama, žibintai, garso įranga ir kondicionavimo sistema reikalauja daug energijos, todėl keletą minučių pastovėjus benzininis variklis užvedamas tam, kad papildytų akumuliatorių baterijas.
Važiuojant iki 45 km/h greičiu automobilį varo vien tik elektros motoras, o benzininis variklis užvedamas tik jį viršijus arba intensyviai įsibėgėjant. Vidaus degimo variklis kaip ir kituose „Lexus“ hibridiniuose modeliuose veikia Atkinsono degimo ciklu. Įsiurbimo vožtuvai šiame cikle uždaromi vėliau, leidžiant daliai oro grįžti atgal į kolektorių. Tokiu būdu išvengiama pneumatinių nuostolių, o to rezultatas – 10 proc. mažesnės degalų sąnaudos. Tiesa, dėl „papildomo“ takto toks variklis turi siauresnį maksimalios galios sūkių diapazoną, todėl plačiau pradėtas naudoti būtent kartu su elektros varikliais hibridiniuose modeliuose.
„Lexus CT200h“ (nuotr. Fotodiena.lt/Dimitrijus Radlinskas)
Hibridinės pavaros ir belaipsnės automatinės transmisijos derinys leidžia „CT200“ pasiekti pavydėtinai sklandų įsibėgėjimą. Deja, jis nėra labai intensyvus, o agresyviai spaudžiant akceleratorių benzininis variklis pradeda „garsiai reikšti nepasitenkinimą“ ir netenkama dalies tylaus bei komfortiško važiavimo malonumo. Mažasis „Lexus“ hečbekas netgi turi „EV“ rėžimą, kurį pasirinkus automobilis važiuoja vien varomas elektros variklio. Tiesa, energijos užtektų vos dviems kilometrams.
Realiame pasaulyje labiau dera vienas iš trijų, centrinėje konsolėje įrengtų, ratuku valdomų režimų. Pasirinkus „Eco“ bus ribojamas oro sklendės atsidarymas ir netgi kondicionieriaus galingumas, „Normal“ – rekomenduojamas kaip subalansuotas režimas, o „Sport“ – didžiausią sukimo momentą išvystanti pavara teoriškai turėtų suteikti dinamiško važiavimo malonumą. Įdomu tai, kad „CT200h“ neturi įprastinio tachometro – jo vietą pakeitė skalė, sugraduota padalomis, kuriose rodoma, kada važiuojama ekonomišku režimu, kada kraunama baterija ir kada maksimaliai išnaudojamas benzininis variklis.
Vairuoti „Lexus“ hečbeką taip, kaip turi būti vairuojami hibridiniai modeliai, t.y. lėtai ir ramiai, yra tikras malonumas. Vairuotojo padėtis labai patogi, matomumas visomis kryptimis puikus, valdymas tikslus, garso izoliacija pavyzdinga. Pakaba pakankamai komfortiška, bet tuo pat metu sureguliuota taip, kad važiuojant miesto greičiais posūkius galima įveikti ganėtinai dinamiškai.
Hečbekas be „ugnelės“
Automobilis nėra sportiškas, tachometras matomas tik įjungus „Sport“ režimą ir raudona spalva apšviestas prietaisų skydelis situacijos visiškai negelbsti. Įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h, kaip rašoma techninėje specifikacijoje, trunka 10,3 sekundės, tačiau atrodo, kad automobilis yra dar lėtesnis. Pagreitėjimas iš eigos taip pat prastas, o maksimalus greitis ‒ 180 km/h, todėl tai nėra pats tinkamiausias automobilis kelionėms į užmiestį. Pakabos darbas pavyzdingas, o vairas, nors ir nėra pakankamai informatyvus, netgi įjungus „Sport“ režimą, yra pakankamai „aštrus“, tačiau išprovokuoti hečbeką agresyvesniam elgesiui posūkiuose praktiškai neįmanoma – tam tiesiog trūksta galios.
Vidinė ir išorinė konkurencija
Kalbant apie „Lexus CT200h“ konkurentus, vertėtų išskirti pagrindinį ir patį didžiausią – tai „Tyota Prius“. Techniškai abu automobiliai yra identiški, tačiau „Prius“ kainuoja 7 tūkst. litų mažiau, turi 170 litrų talpesnę bagažinę ir labiau išbaigtą išorės dizainą. Lyginant su tiesioginiais konkurentais premium segmente, mažojo „Lexus“ hečbeko pranašumus įžvelgti taip pat sudėtinga.
Trumpas „Lexus 200h“ ir „Audi A3 Sportback“ palyginimas:
„Audi A3 Sportback 1,6 TDI“ | „Lexus CT200h“ | Skirtumas „Lexus“ atžvilgiu | ||
Svoris | kg | 1320 | 1410 | 90 |
Bagažinės tūris | l | 370 | 275 | -95 |
Ilgis | mm | 4292 | 4320 | 28 |
Plotis | mm | 1765 | 1765 | 0 |
Aukštis | mm | 1423 | 1430 | 7 |
Įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h | s | 11,7 | 10,3 | -1,4 |
Maksimalus greitis | km/h | 198 | 180 | -18 |
Vidutinės degalų sąnaudos | l/100 km | 4,1 | 3,8 | -0,3 |
CO2 emisija | g/km | 109 | 87 | -22 |
Pavyzdžiui, pigiausios bazinės komplektacijos „Audi A3 Sportback“ su dyzeliniu 1,6 litro darbo tūrio varikliu kainuoja apie 79 tūkst. litų. Tai yra maždaug 24 tūkst. litų mažiau nei tektų pakloti už pigiausią „Lexus 200h“, tačiau netgi dėl skirtingų bazinės įrangos komplektacijų atmetus kainą kaip vertinimo faktorių neįmanoma neatkreipti dėmesio į vidutines 4,1 l/100 km „Audi A3“ degalų sąnaudas. Ieškantys sportiško modelio gali rinktis klasikinės komponuotės 1-serijos BMW, tarkime su 3,0 litrų benzininiu varikliu, išvystančiu maksimalią 258 AG galią, o kalbant apie moteris, šiame segmente lygių sau neturi elegantiškasis „Volvo C30“.
Išvados:
Žvelgiant į „CT200h“ susidaro toks įspūdis, kad visi „Lexus“ padaliniai, kurdami šį modelį, dirbo užsidarę savo kabinetuose, visiškai nekreipdami dėmesio į tai, ką tuo metu daro jų kolegos. Sunku paaiškinti priežastis, dėl kurių inžinieriai ir dizaineriai neatsižvelgė į moterų ir jaunų šeimų, kurios turėtų būti dvi didžiausios tikslinės pirkėjų grupės, poreikius.
Galbūt niekas iš kolegų rinkodaros skyriuje jiems taip ir nepasakė, kad moterims patinka gražus išorės dizainas ir talpios bagažinės, jaunos šeimos, turinčios vaikų, ieško praktiškumo, o absoliuti dauguma premium segmento modelius galinčių įsigyti klientų nepratę, kad jų vairuojamas automobilis, pajudėjęs nuo sankryžos, sunkiai gali aplenkti šalia važiuojantį troleibusą.
Tokio nedarnaus atskirų koncerno dalių darbo rezultatas – prabangus kompaktiškas hibridinis hečbekas, kuris nieko „nemoka geriau“ už savo europietiškus konkurentus. Apskritai, pasiūlyti klientams vien tik vangią hibridinę versiją buvo labai rizikingas „Lexus“ sprendimas. Ar jis pasiteisins? Sunku pasakyti.
Mums patiko:
Itin patogios sėdynės
Lengvas automobilio valdymas
Tylus hibridinės pavaros veikimas
Mums nepatiko:
Dinamiškumo trūkumas
Maža bagažinė
Išorės dizainas
Taip pat skaitykite:
Balsas.lt testas: „Kia Sportage“, arba entuziazmas be patirties
Balsas.lt testas: BMW 6-serijos kabrioletas – solidus žaisliukas milijonieriams
Balsas.lt testas: Dacia Duster ‒ kai dėl takelio norisi mesti kelią
Balsas.lt testas: Mini Countryman – kai ambicijos viršija galimybes