Su sniego gausa į šalį grįžtant tikroms žiemoms, patrauklesni nei bet kuriuo kitu sezonu tampa ir vadinamieji padidinto pravažumo modeliai. Nors mūsų rinkoje siūlomus tikrus visureigius būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, eksploatuoti miesto sąlygomis orientuotų jų palikuonių pasirinkimas bėgant metams tolydžio auga ir dabar galima rasti sau tinkamą panašiai kaip mūsuose ieškoma naujų apdarų – reikiamo dydžio, stiliaus ir spalvos gaminį už priimtiną kainą.
Tikslas – įtikti europiečiams
Modeliai, kuriuos lyginome šį kartą toli gražu nėra naujiena mūsų rinkoje. Pirmas jų, tai 2010 m. vasarą šalyje debiutavęs ir „Tuscon“ pakeitęs „Hyundai“ modelis „ix35“. Praktiškas ir ganėtinai nebrangus „Tuscon“ visgi buvo pasenę tiek stiliaus, tiek ir konstrukcijos požiūriu ir kaip papildomo postūmio kelyje link pasaulio užkariavimo korėjiečiams labai reikėjo modelio, kuris patenkintų europiečių poreikius kompaktiškųjų SUV segmente.
Nors „Hyundai“ rinkodaros ir produkto plėtros skyriaus specialistai dirba profesionaliai, į klientų poreikius skirtinguose regionuose reaguoja pavyzdingai greitai ir yra verti pagyrimo žodžio, tai jų kolegos arba konkurentai iš „Nissan“ šį darbą daro dar geriau. Ypatingai – kalbant apie padidinto pravažumo modelių gamą. Kalbėti apie orientavimąsi į keturiais ratais varomos technikos gamybą japonai pradėjo dar prieš šešis ar septynerius metus ir planus pildyti savo gamą būtent tokiais modeliai jie įgyvendina pavyzdingai.
Tiesa, „Nissan Qashqai“ pardavimai pastaruoju metu krenta ir tai natūralu, mat nepaisant kosmetinių atnaujinimų, kurie šiam krosoveriui buvo atlikti 2010 m. tai yra prie savo gamybos ciklo pabaigos artėjantis modelis. Mums bandyti teko 211 mm ilgesnį kėbulą ir septynias sėdimas vietas turinčią šiuolaikiškiau atrodančio atnaujinto dizaino „+2“ versiją.
Išorėje skirtumai minimalūs, viduje – aiškiai pastebimi
Savaime suprantama, galima pradėti vardinti tokius neesminius skirtumus kaip skirtingo dydžio ir formos priekiniai žibintai ar radiatoriaus grotelės, priešrūkinių šviesų padėtis ir oro įsiurbimo angų stilius, tačiau tiesa tokia, kad tai yra modeliai, paskęstantys apynaujų krosoverių masėje.
Jau po pirmojo pažintinio važiavimo „Nissan Qashqai“ maždaug prieš penkerius metus susidaręs pirmas įspūdis, kad tai automobilis be charakterio užuomazgų išliko iki šios dienos. Kaip parodė įspūdingi pardavimo skaičiai – masinio vartojimo produktas neprivalo turėti charakterio, daug svarbiau jam yra kuo geriau atlikti savo funkcijas.
Bandytas „Hyundai ix35“ buvo pora tūkst. litų brangesni už „Nissan“ krosoverį ir kainavo 95,714 litų, tačiau salono įrengimas – neabejotinas šio modelio pranašumas. Puikiai išlaikytas kituose korėjiečių kompanijos modeliuose pastebimas modernus interjero apdailos stilius. Taip pat, išskyrus pavarų perjungimo svirtį, kuri mūsų manymu atrodo kaip žaislinė ir nežinia, ar atlaikys pirmus trejus metus eksploatacijos, likę medžiagos – jei ne pavyzdingos, tai labai geros kokybės.
Nenusileisti korėjiečiams – sudėtinga užduotis
Įrangos pasiūla labai panaši, tiesa, reikia pažymėti, kad už minėtą pinigų sumą „Hyundai ix35“ siūlo 2,0 litrų darbo tūrio 184 AG galios keturių cilindrų dyzelinį motorą su automatine šešių laipsnių pavarų dėže, o „Nissan Qashqai +2“ – naująjį 1,6 litro darbo tūrio, 130 AG galios keturių cilindrų dyzelinį variklį komplektuojamą tik su mechanine šešių laipsnių transmisija. Korėjiečiai kone visus konkurentus varo į neviltį itin patraukliai gausios įrangos už patrauklią kainą pasiūlymais ir norintiems neatsilikti japonams šiuo atveju teko labai pasistengti.
Abiejuose modeliuose radome „būtinąjį“ komforto įrangos komplektą, prie kurio, kaip parodė tyrimai, jau priprato ir mūsų vairuotojai. Pastovaus greičio palaikymo sistema, telefono pajungimas per „Bluetooth“ sąsają, automatinis dviejų zonų oro kondicionierius, audio įranga su šešiomis kolonėlėmis, USB jungtis muzikos grotuvui daugumai vairuotojų leidžia pasijusti lyg dvidešimt pirmame, o ne kokiame nors ankstesniame amžiuje. Abu gamintojai siūlo elektroninę keturių varomų ratų blokavimo sistemą, o toliau korėjietiški ir japoniški komplektavimo įpročiai išsiskiria.
Tarkime, „Hyundai ix35“ gausime odinius sėdynių apmušalus ir šildomas visas keturias sėdynes, o „Nissan Qashqai“ – panoraminį stoglangį, navigacijos sistemą ir vaizdą iš keturių vaizdo kamerų projektuojančią „Around View Monitor“ sistemą. Kiek nuvylė abiejų gamintojų sumontuotos garso sistemos, jei „Nissan“ modelyje jai apskritai trūko įrašų atkūrimo kokybės, tai „Hyundai“ krosoveryje ne mažai salono erdvės užimantys kolonėlių skydai buvo neatsparūs įrangos keliamoms vibracijos ir pradėdavo traškėti vos garso lygiui perlipus viduriuką.
Neefektyvus papildomos erdvės išnaudojimas
Pripažinsime, kad nesame padidinto pravažumo modelių gerbėjai, o viena iš svarbiausių tokio mūsų skepticizmo priežasčių – gaunamos papildomos erdvės gamintojai dažniausiai neišnaudoja efektyviai. Aukštesnis už konkurentą „ix35“ suteikia daugiau erdvės keleivių galvoms, tačiau keistas garso įrangos dizainas „atima“ ją šonuose. „Qashqai +2“ turi dvi papildomas sėdynės, tačiau jose pasodinti galima nebent du vaikus arba viena neblaivų suaugusį. Kitaip nei daugelyje vienatūrių labai trūksta ir įvairių nišų, dėžučių ir kišenių daiktams.
Kitas charakteringas visų SUV bruožas – tai didesnės masės ir aukščiau esančio svorio centro sąlygotas vangokas automobilio valdymas. Ypatingai tai juntama vairuojant ix35, kuris nors ir būdamas trumpesnis nei 4,5 m sveria mažiausiai 1676 kg. Vairo mechanizmas sukalibruotas neblogai, tačiau dėl didelės masės automobilis yra tiesiog pernelyg inertiškas, todėl kaip ir įsibėgėjant ar stabdant, taip ir keičiant kryptį visuomet aiškiai juntama, kaip vyksta automobilio važiuoklės kova su fizikos dėsniais. Užduoties nepalengvina ir tai, kad gale „Hyundai“ nusprendė pasitenkinti priklausoma pakaba.
Abiejų automobilių reakcija į akceleratoriaus komandas yra gerokai pavėluota, o ix35 apskritai praktiškai neįmanoma išlaikyti pastovaus greičio – automobilis arba greitėja, arba lėtėja. Kitas svarbus aspektas − stabdžiai ir jei „Nissan“ juos parinko tinkamai, tai galingam ir sunkiam „Hyundai“ modeliui reikalingas gerokai rimtesni komplektas.
Techninės automobilio charakteristikos skaičiai − 184 AG variklio galia, 10,1 s trunkantis įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h ir beveik 1,7 tonos siekianti masė yra pavojingas derinys ir kadangi šiuo atveju inžinieriai šiek tiek apsiskaičiavo, vairuotojams teks būti sąmoningiems ir savo saugumu reiks rūpintis patiems.
Įspūdinga dinamika ir didelis apetitas
„Qashqai +2“ yra maždaug 110 kg lengvesnis, taip turi šiek tiek, kad ir nežymiai žemesnį svorio centrą ir tai labai juntama. Reakcijos į vairo pasukimą nėra tokios, kokių norėtųsi iš lengvojo automobilio, o kėbulas posūkiuose kaip reikiant svyruoja, tačiau atlikti staigų manevrą šiuo krosoveriu nėra taip nejauku kaip vairuojant ix35. „Hyundai“ modeliui problemų kyla ir dėl didesnės neamortizuotos masės ir jei nedidelius nelygumas jis tiesiog prašoka, tai nėrę į duobę pajusite ją visais savo kaulais ir sausgyslėmis. Savo ruožtu „Qashqai“ skaičiuoja kone visas kelio duobes ir siekiant šiek tiek patogumo kasdieniam eksploatavimui greičiausiai tektų atsisakyti stilingų 18 colių lengvojo lydinio ratlankių.
2,0 litrų dyzelinio „Hyudai“ variklio teikiama trauka išties įspūdinga, tačiau nederėtų pamiršti, kad korėjiečių mechanika vis dar atsilieka nuo gerokai didesnę patirtį turinčių gamintojų. Įspūdingos traukos rezultatas – didelės degalų sąnaudos, kurios po mūsų ix35 bandomojo važiavimo metu sieke 7,6 l/100 km užmiestyje ir pakilo iki 8,2 l/100 km, kuomet atvykome į miestą.
Kas lengvesnis, tas taupesnis
„Nissan“ dyzelinius variklius skolinasi iš „Renault“, o bandomajame modelyje buvo sumontuotas vienas iš naujausių 1,6 litro darbo tūrio agregatas su tarpiniu oro aušinimu. Motoro galia siekia 130 AG, tačiau įspūdingesnis yra 320 Nm siekiantis sukimo momentas. Jis yra toks pat kaip didesnio 2,0 litrų dyzelinio motoro, kurį ilgainiui pakeis naujasis variklis.
Prancūzams būdingo turbinos delsimo problema išliko ir iki 1750 aps./min sūkių praktiškai nieko nevyksta, tačiau perkopus šią ribą motoras maloniai stebina. Akivaizdus darbo tūrio mažinimo privalumas – mažėjančios degalų sąnaudos. Užmiestyje vidutinės degalų sąnaudos siekė 6,0 l/100 km ir netgi tuomet, kai naudojome „Qashqai +2“ kaip mobilią redakciją vieno iš vasaros renginių metu sąnaudos neviršijo 7,0 l/100 km.
Išvada:
Kalbos apie tai, kad padidinto pravažumo modelius ir įvairiausius pseudo visureigius dėl aukštesnės sėdėsenos ir teikiamo didesnio saugumo įspūdžio dažniau renkasi moterys, girdimos vis rečiau. Nežinia kaip yra iš tiesų, tačiau gali būti, kad vyrai, kuriems tokie modeliai darosi vis patrauklesni tiesiog nebegali sklaidytis garsiais pareiškimais nepataikydami ir į savo daržą.
Natūralu, kad žmonės siekia kuo didesnio komforto kasdienybėje, o krosoveriai suteikia jo nemažai – ne tik galimybę toliau matyti ir saugiau jaustis, bet ir sutalpinti didesnius keleivius, daugiau daiktų, „lipti“ ant šaligatvių ir šiaip atrodyti įspūdingiau bendrame eismo sraute.
„Hyundai ix35“ ir „Nissan Qashqai +2“ visus tuos poreikius patenkina kone pavyzdingai. Jei korėjiečių produktas naujesnis ir solidesnis, tai japonai naudojasi gerokai didesne patirtimi padidinto pravažumo modelių segmente, taip pat ir partnerių prancūzų teikiamomis technologijomis. Solidesnis stilius ir didesnė galia prieš praktiškumą bei lengvajam automobiliui artimą valdymą – tai tik keletas aspektų, kurių svarbą tektų pasverti, renkantis vieną iš šių automobilių.
Aišku, kad principas „kuo didesnis, tuo geriau“ galioja daugelyje sričių, tačiau automobilis – ne televizorius ir jei jau renkatės krosoverį, mes patartume už brangius degalus vežiojamą svorį išlaikyti kuo mažesnį.
„Hyundai ix35“:
Mums patiko:
Šiuolaikiškas interjero stilius
Galingas dyzelinis variklis
Versijos su automatine transmisija kaina
Mums nepatiko:
Pernelyg didelis krosoverio svoris
Nepakankamai efektyvūs stabdžiai
Didokos vidutinės degalų sąnaudos
„Nissan Qashqai +2“:
Mums patiko:
Naujojo dyzelinio variklio dinaminė charakteristika
Nedidelės degalų sąnaudos
Geras kainos ir gaunamos įrangos santykis
Mums nepatiko:
Charakterio neturintis išorės dizainas
Neįspūdinga interjero apdailos medžiagų kokybė
Vangokas automobilio valdymas
