Nuo šeštadienio, kai prasidėjo lieknėjimo (ir raumenų auginimo) konkursas „Pasiruošk su mumis vasarai“ praėjo jau keturios dienos. Per jas kilogramai aptirpo, bet tik šiek tiek. Svarstyklėse skaičiai svyruoja tarp 89,8 ir 90,4 kg.
Verta pabrėžti, kad psichologiškai lengviau svertis ryte po visų rytinių reikalų. Tuomet skaičiai bus mažiausi. Taigi, pirmadienio rytą išlipau iš psichologinės 90 kg ribos, bet vakare grįžau į tas pačias vėžes. Esminis proveržis tas, kad per minėtas dienas beveik nieko nevalgiau ir 90 kg riba bent jau rytais yra įveikta. Paprastai apsiriboju valgymu tris kartus per dieną – ryte sušlamščiu gaivios varškės, pagardintos grietine. Per pietus – trys kiaušiniai su majonezu, o iki 18 valandos į skrandį „susimetu“ jogurtą.
Tiesą sakant, toks valgiaraštis po poros dienų varo iš proto. Naktimis ilgai negali užmigti – net akys lipa iš orbitų. Susierzinimas dėl smulkmenų tampa įprastu, todėl šias dienas esu panašus į miške apsigyvenusį pensininką, kuriam visi trukdo, pradedant paukščiais ir baigiant skruzdėlėmis, o jei jų nebūtų, tuomet kentėtų medžiai, žolė ir samanos.
Šį rytą sporto klube irgi beveik pasiutau. Trenerė Šarūnė Kasperavičienė apie mano suvartotą grietinę ir majonezą pasakė: „NEGALIMA!". Kaip, beje, negalima valgyti ir kiaulienos (tai vienintelė mėsa, kurią valgau).
Bet jei grietinės ir majonezo nevartočiau, pagalvojau, beliktų valgyti popierių arba valgyti smėlį (kaip Stanislava Monstvilienė iš Gomalių kaimo), nes sausos varškės skonis primena būtent smėlį.
Šarūnė pridūrė, kad reikia valgyti vištieną (kurios nemėgstu), kalakutieną (kurios nemėgstu dar labiau), žuvį (nemėgstu taip pat) arba blogiausiu atveju jautieną (čia įmanomas kompromisas). Problema ta, kad jautiena yra kietoka, todėl geriausia būtų valgyti išpjovą. Viskas būtų paprasta, jei išpjovos kilogramas nekainuotų 40 litų, todėl trenerei pareiškiau griežtą „NE“. Pamėginsiu šašlykinėje pasikepti mentės arba kitos jautienos dalies, prieš tai pamarinavęs ją minieraliniame vandenyje su druska ir pipirais.
Ne pirmą kartą metu svorį ir puikiai žinau savo organizmą, todėl ir toliau taikysiu būtent tokią taktiką (su grietine ir majonezu), kurios laikydavausi ir ankstesniais metais. Juolab kad nesiruošiu dalyvauti kultūrizmo veteranų spartakiadoje ir nesu iš tų veikėjų, kurie sporto klube vaikšto it narcizai, prieš veidrodžius gėrėdamiesi savo „tarkomis“ (pilvo presais).
Gyvenimas turi teikti malonumą, o ne kančias. Maža to, savaitę laikydamasis tokios dietos, visada šeštadienį arba sekmadienį save palepinu „bonusu“ – pica arba saldainiais, nes neabejoju, kad svarbu ne tai, ką valgai, o kiek viso to suvalgai. Svarbu turėti saiką, kaip ir visomis kitomis gyvenimo aplinkybėmis. Prieš porą metų tokia dieta padėjo numesti 17 kg nuo maždaug 95,5 kilogramų, o dabar man tereikia sulieknėti bent jau iki 84-85 kg nuo 90 kg. Pustrečio mėnesio šiam tikslui pasiekti, manau, tikrai užteks.
Tiems, kas preciziškai laikosi įvairiausių nurodymų, parašysiu dienos valgiaraštį, kurį sudarė treneris Saulius Misevičius, nors šių nurodymų bent jau kol kas laikausi tik iš dalies.
Pusryčiai: 50 gramų ryžių arba grikių košės, 3 kiaušiniai (omletas, kiaušinienė);
Priešpiečiai: kokteilis arba 200 gramų varškės su uogienę arba jogurtu;
Pietūs: 150-200 gramų žalių daržovių, ryžiai. Po valandos obuolys, apelsinas arba greifrutas;
Valandą prieš treniruotę: kokteilis arba vištienos salotos;
Po treniruotės: 200 gramų varškės su uogiene;
Vakarienė: 200 gramų jūros produktų (prieš miegą).
Gediminas Stanišauskas
TAIP PAT SKAITYKITE:
Balsas.lt eksperimentas: pasitik vasarą be antsvorio. Naujienos iš dietos fronto (I)
