Jau kuris laikas Igorio Morozovo baletas „Daktaras Aiskauda“ turi gerokai daugiau motyvų užimti tvirtas pozicijas mūsų baleto trupė repertuare – Mėsinių gatvėje, šalia Rūdninkų aikštės ant šaligatvio iškilusi Romualdo Kvinto skulptūra primena, kad šis rusų literatūros personažas turi vilnietišką prototipą: rašytojas Kornejus Čiukovskis populiarią savo apysaką parašė, remdamasis žydų gydytojo Cemacho Šabado (1864-1935) asmenybe, nors gerokai daugiau sąsajų galima atrasti tarp šios knygos ir anglų rašytojo Hugh Loftingo Daktaro Dolitlio (pirmoji knyga pasirodė 1920 m.) kūrinių.
Spektaklis, kuriam libretą su tarybiniu patosu parašė Piotras Abolimovas (beje, Lietuvos baleto bičiulis, ne kartą viešėjęs Lietuvoje, parašęs straipsnių apie Lietuvos baleto spektaklius bei artistus), šokamas jau šešiasdešimt metų; sukurtas Novosibirsko operos ir baleto teatrui 1947 m. ir 1948 m. apdovanotas SSSR valstybine premija, Lietuvoje jis pirmą kartą buvo pastatytas 1954-aisiais (choreografai Michailas Moisejevas ir Klavdija Salnikova). 1978 m. naujai redaguotą baletą 1992-aisiais atnaujino baleto artistai bei repetitoriai Leokadija Aškelovičiūtė, Liana Dišlerė, Borisas Martinkevičius, Aleksandras Semionovas, Lidija Tamulevičienė.
Visokiausiais gyviais knibždantis spektaklis – vienas patraukliausių vaikiškame repertuare ir visad rodomas pilnai žiūrovų salei, gyvai reaguojančiai į nesudėtingus žvėrių ir paukščių šokius bei pasakojimą apie tai, kaip daktaras vyko į Afriką gydyti beždžionėlių ir paspruko nuo Barmalėjaus.
Greta daktaro ir jo sesers Barboros spektaklyje veikia Tania ir Vania, kurie P. Abolimovo dėka, pasislėpę vaistų ir vatos dėžėse, taip pat prisijungia prie afrikietiškų nuotykių. Vanią jau keletą dešimtmečių šoka Valerijus Fadejevas, o štai Tanios vaidmuo nuo vakar (10.28) įrašytas ir jaunos šokėjos Vitalijos Jakaitytės biografijoje. Dar besimokydama mokykloje ši smulkutė šokėja atkreipė dėmesį kaip pagrindinio vaidmens atlikėja moksleiviškame „Snieguolės ir septynių nykštukų“ spektaklyje, o šį sezoną ji pasirodė ir tarp mažųjų gulbių P. Čaikovskio „Gulbių ežere“, taip pat atlieka nedidelį Raudonkepuraitės vaidmenį „Miegančiosios gražuolės“ vestuvių divertismente.
Tanios vaidmuo reikalauja nedaug – užtenka būti žvaliai, guviai, įsijungti į žvėrių keliamą šurmulį, ir sėkmė garantuota. V. Jakaitytė šiomis savybėmis kaip tik ir pasižymi, moka užmaskuoti šokio ir vaidybos ribą, juo labiau kad ir techniniu požiūriu naująją partiją parengė neblogai. Daugiausia pastangų reikalauja pirmosios Tanios scenos su šokdyne bei pokštavimai su Vania. Organiškos veido išraiškos, energingi judesiai leidžia pajusti, kad šokėjai tikrai malonu būti scenoje ir bendrauti su partneriais, o vėliau prisijunti prie šokančių jūreivių. Afrikos paveiksluose V. Jakaitytė įsijautusi kovojo su plėšikais (aukšti jos žingsniai tiko parodyti utriruotas grumtines su griuvinėjančiais šaržuotais piktadariais), o paskutinėje baleto dalyje drauge su visais šventė dar vieną pergalę, kai Barbora ir dresiruotojas Kapitonis už žiaurų elgesį su gyvūnais pelnytai atsidūrė už grotų; išdalinusi gėles žvėreliams, Tania temperamentingai pritarė Aiskaudos apoteozei.
Paprastas, naivokas spektaklio siužetas per tris veiksmus pasakojamas taip, kad nepabostų mažiesiems žiūrovams, o pats veiksmas – neprailgtų. Aiskaudos aplinka traktuojama kaip savotiškas rojaus sodas – užtenka užrašo „Mieli pacientai, būkite mandagūs, nevalgykite vieni kitų“, iš darniai vienoje poroje šoka Lapė ir Vilkas, o Pelėda gina Pelę nuo Katino priekabiavimo. Reikliau žvelgiant neišvengiamai kyla klausimų dėl atskirų spektaklio vietų logikos – sakykim, mįslinga lieka Gaidžio žūtis Barmalėjaus irštvoje, tačiau šie klausimai gali likti ir be atsakymų.
Žiūrovams suprantamos spalvingos dailininkės Danutės Ūsaitės dekoracijos, gyvūnus charakterizuojantys Liučijos Čarneckaitės kostiumai – tik jei šis spektaklis sulauks dar vieno atnaujinimo (o taip tikriausiai turėtų atsitikti, nes fizinio susidėvėjimo ženklai gana akivaizdūs) vertėtų pasirūpinti, kad labiau išsiskirtų beždžionių ir Afrikos čiabuvių išvaizda.
Po ilgesnio laiko tarpo aplankius daktaro Aiskaudos kabinetą, pastebi ir daugiau naujų veidų – plastiškai ir grakščiai Kregždę šoko Nailia Adigamova, koketiškai Lapės viliotinį perteikė Erika Eismontaitė, įsiminė šoklaus, temperamentingo, ekspresyvaus Barmalėjaus-Andriaus Žužžalkino vadovaujama piratų komanda, šaržuota Barboros (Rūta Kudžmaitė) ir Kapitonio (Aurelijus Daraškevičius) pora.
