Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ragina kauniečius prisiminti sunkias infekcines užkrečiamąsias ligas, pasižyminčias dideliu mirštamumu – difteriją ir stabligę. Tam, kad būtume saugūs, skiepus nuo difterijos ir stabligės reikia kartoti kas 10 metų. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, mažiau nei penktadalis asmens sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusių suaugusių kauniečių yra pasiskiepiję nuo difterijos ir stabligės. Ši svarbi specifinė apsauga teikiama gyventojams nemokamai.
Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. ULAC duomenimis, 30 proc. susirgusiųjų miršta. Dažniausiai serga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti suaugusieji. Dirbantys ar pramogaujantys lauke, ypač atšilus orams, dėl įvairių priežasčių kartais susižeidžia. Koks gi pavojus tyko, jei į žaizdą su nešvarumais pateks stabligės sukėlėjų?
Stabligės sukėlėjas – tai bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai). Dėl šios priežasties sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie randami įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjas, į žmogaus organizmą patekęs per burną, ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo ar nuplikinimo. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris ir sukelia gyvybei pavojingus raumenų spazmus. Patikimiausia stabligės profilaktikos forma –skiepai.
Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina įskiepyta buvo seniai, ji įskiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.
Difterija. Po skiepijimų nuo difterijos suaugusiesiems kampanijos (1995–1996 m.) praėjo nemažai laiko, todėl galimas ir šios ligos padažnėjimas. Minimu laikotarpiu, prasidėjus epidemijai Rusijoje, Ukrainoje ir kitose kaimyninėse šalyse, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, ir buvo vykdoma skiepijimų nuo difterijos kampanija. Jos tikslas buvo užkirsti kelią sergamumo difterija pakilimui Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse. Viena vakcinos doze šalyje buvo paskiepyta per 1,5 mln. Asmenų, t.y., 76,7% suaugusių Lietuvos gyventojų.
Difterijos ligos sukėlėjas – atsparios aplinkai, gaminančios stiprų toksiną difterijos lazdelės (Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans). Ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigia mirtimi dėl toksino sukeltų komplikacijų. Pažymėtina, kad net skiepytas žmogus gali būti difterijos sukėlėjų nešiotoju, nes antibakterinis imunitetas po skiepų nesusidaro. Sukuriamas aukšto lygio antitoksinis kolektyvinis imunitetas, bet tai neužkerta kelio difterijos sukėlėjų cirkuliacijai visuomenėje.
Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama kaip difterijos rizikos šalis. Visose Rytų Europos šalyse sergamumas difterija pasižymi tais pačiais epidemiologiniais dėsningumais: didesnis sergamumas miestuose, dauguma sergančiųjų – neskiepyti suaugusieji, vidutinio ir vyresnio amžiaus, vyrauja sunkios ligos formos, pavėluota diagnostika. Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo susirgimų difterija, jų komplikacijų bei mirties, visi suaugusieji, vyresni nei 26 metų amžiaus, skiepijami valstybės biudžeto lėšomis.
Dėl skiepų asmenys kviečiami kreiptis į savo šeimos gydytoją asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Vakcinacija yra vienintelė ir efektyviausia apsaugos priemonė nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. Siekiant kontroliuoti vakcinomis valdomas ligas rekomenduojama, kad šalyje būtų išlaikytos ne mažesnės kaip 95 proc. skiepijimų apimtys ir neliktų rajonų, kur skiepijimų apimtys būtų mažesnės negu 90 proc. Nors vaikų skiepijimų apimtys Lietuvoje atitinka PSO rekomendacijas, tačiau specialistus neramina tai, jog skiepijimų mažėja.
Straipsnyje panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija.
