Vis tik patys vokiečiai sako, kad Lietuvoje sukurs daugybę naujų darbo vietų ir galbūt tai bus ne vienintelė jų gamykla mūsų šalyje. Šiandien į Vilnių atvyko ir „Rheinmetall“ pagrindinis vadovas, kurį jau kuris laikas lydi apsauga.
Aukštas NATO pareigūnas šiomis dienomis oficialiai patvirtino, kad Rusija planavo Vokietijos gynybos pramonės giganto vadovo nužudymą. Tam kelią spėjo užkirsti amerikiečių žvalgyba.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vokietijos gynybos pramonės milžino „Rheinmetall“ vadovas į Vyriausybės rūmus atvyksta lydimas apsaugos. Dar pernai žiniasklaida pranešė, kad Rusija planavo jį nužudyti. Bet kalbėdamas apie Kremliaus atakas tai oficialiai patvirtino ir NATO vadovo pavaduotojas.
„Per pastaruosius porą metų NATO šalyse stebėjome sabotažo incidentus, kurie vyko NATO šalyse, turiu omenyje traukinių nuvažiavimą nuo bėgių, padegimus, išpuolius prieš politikų turtą, sąmokslus nužudyti pramonės lyderius, pavyzdžiui, viešai „Rheinmetall“ vadovą, bet buvo ir kitų sąmokslų“, – teigė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Jamesas Appathurai.
Įspėjo apie planuojamą nužudymą
„Rheinmetall“ yra viena svarbiausių Vokietijos gynybos pramonės bendrovių, ji gamina amuniciją, įvairų transportą, visa tai tiekia ir Ukrainai. Vis tik pasikėsinimą sužlugdė amerikiečių ir vokiečių žvalgybų tarnybos. Tuomet Pappergeriui buvo skirta apsauga.
„Aš apie tai buvau informuotas prieš pusantrų metų, kaip žinote, FTB perdavė tą informaciją Vokietijos slaptosioms tarnyboms, o Vokietijos Vyriausybė pasirūpino manimi“, – sako „Rheinmetall“ vadovas Armin Papperger.
„Aš manau, kad tai tikrai yra iškalbinga, ir tai tik parodo, kad Rusijai yra priimtina netgi tokie dalykai, kaip žmonių žūtys. Jie tai skaičiuoja, matyt, kaip minimalią riziką sau. Bet kaip didelį poveikį Vakarų pasauliui“, – kalba Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
„Dabar aš čia, labai saugioje šalyje, Lietuvoje, ir čia manimi rūpinasi ministrė“, – teigia A. Papperger.
„Klausimas, kurį uždavėte, kaip tik susijęs su saugumu, gerai iliustruoja, kodėl turime judėti greitai“, – aiškina Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
O judėti greitai reikia su „Rheinmetall“ planais Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą. Būtent dėl jos Vokietijos kompanijos vadovas ir atvyko į Vilnių. Susitikti su naująja mūsų valdžia.
„Pernai mes pasirašėme pirmuosius kontraktus ir per ateinančius 16–18 mėnesių pastatysime amunicijos gamyklą čia, Lietuvoje. Sukursime šimtus darbo vietų, investuoja ir „Rheinmetall“, ir Lietuvos Vyriausybė“, – sako A. Papperger.
Baisogaloje, Radviliškio rajone, iškils naujoji gamykla. Joje bus gaminami 155 milimetrų kalibro artilerijos sviediniai. Tokie, kokius naudoja ir mūsų kariuomenė, ir vakarų sąjungininkai.
Nuomonės išsiskiria
Vietos gyventojai ir laukia, ir nelaukia naujos gamyklos:
„Aišku, dabar tą gamyklą pastatys, dar tie karai vyksta, bus objektas, kurį rusai puls pirmą Lietuvoje.“
„Ar labai laukiat vokiečių, kol atvažiuos, pradės statyti gamyklą? — Žinoma. Bus labai neblogai, nes turės žmonės darbo.“
„Gal bus darbo vietų daugiau žmonėms, gal apsauga bus geresnė, kas čia žino, kaip čia bus gyvenime.“
„Aš tai ne. — Kodėl? — O tai kas mums iš to? Tik padidintas pavojus ir viskas.“
Nors pernai vasarą į Baisogalą ir buvo atvažiavę prorusiškumu ir veikimu prieš valstybę pagarsėję paleckininkai, kurie bandė nuteikinėti vietinius.
„Negalima leisti, kad šiame miestelyje atsidurtų baisinė mirties gamykla“, – tada kalbėjo Erika Švenčionienė.
„Bet iš mūsų rajono, iš mūsų miestelio gyventojų tai tokio pasipriešinimo, ar kažkokių mitingų su plakatais, tai nieko nėra“, – aiškina Baisogalos seniūnė Dovilė Šakalienė.
Tiesa, daugiau skleidžiamo melo fiksuojama internete, kur neaiškūs profiliai komentuoja, kad gamykla yra blogis. Bet dauguma vietinių gamyklos laukia.
„Tik dabar atsirado toks nekantrumas ir abejonės, ar iš viso ji bus statoma, nes ilgą laiką jau nebebuvo jokios informacijos. Visi žinome, kad sklypas suformuotas, sklypas perduotas, o darbai, kol kas, kažkokie neprasidėję“, – sako Renata Masiulienė.
Turi veikti jau kitais metais
Pagal planus, gamykla turi pradėti veikti jau kitais metais. O patys vokiečiai akcentuoja, kad jų gamyklos duoda didesnį impulsą ir vietos ekonomikai.
„Ilguoju laikotarpiu tikiu, kad sukursime ekosistemą, kuri sukurs tūkstančius darbo vietų Lietuvoje. Tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas. Ką mes visuomet darome, mes kuriame tiekimo tinklus šalyse“, – aiškina „Rheinmetall“ vadovas.
„Noriu pabrėžti, jog šis bendradarbiavimas nėra išlaidos, tai yra labai rimtos investicijos, kurios yra atsiperkančios ir uždirbančios naudą abiem pusėm, tiek įmonei „Rheinmetall“, tiek Lietuvos visuomenei“, – teigia Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Tiesa, iš gamyklos skaičiuojama ne vien ekonominė nauda. Joje gaminamą amuniciją pirks ir mūsų kariuomenė. O būtent ginkluotis ir būti pasiruošusiems ragina visi ekspertai, politika ir tarnybų vadai. Nes Kremlius yra neprognozuojamas.
„Sakydamas kažkada, kad turime ruoštis ilgam karui, aš neklydau. Ir manau, kad mes, ko gero, turime ruoštis ilgam konfliktui – galbūt ne karui artimiausiu metu, bet galimam karui po kažkiek metų. Kai tik Rusija atsigaus ir tada vėl pradės dairytis bei galvoti, kaip čia patestuoti ir pačią NATO“, – kalba D. Jauniškis.
Tiek Paluckas, tiek ir Šakalienė užsimena, kad su vokiečiais vyksta kalbos ir dėl naujų ateities projektų, tačiau jie kol kas neviešinami. Pačios „Rheinmetall“ apyvarta pernai siekė apie 10 milijardų eurų, o po 2 metų kompanija planuoja pasiekti net 20-ies milijardų eurų apyvartą. Palyginimui, Lietuvos šių metų valstybės biudžeto pajamos yra mažesnės – apie 18 milijardų.
Viską galite pamatyti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.