VšĮ „Gerumo skraistė“ vadovė Gita Mickevičiūtė tikina, jog labiausiai sunkiai judėti galintiems senyvo amžiaus žmonėms trūksta bendravimo. Tad Alytuje nuo gegužės mėnesio veikia dienos centras, vietinių pramintas senjorų darželiu.
„3 kartus savaitėje, mes juos pasiimame iš namų ir atsivežame į savo centrą. Čia atsivežame senyvo amžiaus, judėjimo problemų turinčius žmones. Šiuo metu 26 asmenys turi sudarę sutartis su mūsų centru. Jauniausiam 68, vyriausiam 95 metai,” - pasakojo G. Mickevičiūtė.
Kankina baimė ir vienatvė
Senyvo amžiaus žmonės, neturintys sunkių judėjimo problemų, gali rinktis jiems skirtus būrelius, trečiojo amžiaus universitetus ar kitas veiklas. Daugiausia problemų kyla tiems, kurie sunkiai vaikšto ar sėdi vežimėlyje.
„Jie sako vežkite bet kur: į ligoninę, senelių namus, kad tik nereikėtų būti vienam. 88 metų alytiškė, mūsų centrą pati susirado internete. Ji tikino, kad ieškojo senelių namų, nes vienatvė – nepakeliama,“ - pasakojo G. Mickevičiūtė.
Senjorų darželį lankančiųjų artimieji dažniausiai emigravę arba labai užsimėmę. Yra ir tokių senjorų, kurie neturi artimųjų.
„Jiems labai trūksta pasitikėjimo savimi, bendravimo, jie jaučiasi vieniši. Todėl nusprendėme, kad tokiems žmonėms dienos centras yra būtinas. Senelius iš namų į dienos centrą atsivežame nedideliu autobusu, 9 valandą ryto ir jie čia būna iki 16 valandos,” - sakė G. Mickevičiūtė.
Garbaus amžiaus alytiškiai tik susitikę geria arbatą. Vėliau jų laukia įvairūs užsiėmimai.
„Pirmąją dienos dalį mes suplanuojame. Siūlome įvairias paskaitas, mokymus. Žmonės labai džiaugiasi, jeigu išmoksta ką nors naujo. Pavyzdžiui – lipdyti iš molio. Sako, niekada gyvenime to nebuvau daręs. Antrąją dienos dalį jie veikia ką nori: bendrauja, mezga, sprendžia kryžiažodžius. Per pietus valgo savo atsineštą maistą. Vyksta sporto užsiėmimai. O kai oro sąlygos leidžia, važiuojame į ekskursijas. Šį rudenį vykome grybauti. Negalėjome patikėti, kad tai suteiks jiems tiek džiaugsmo. Kai kurie sakė neprisimenantys kada paskutinį kartą buvo miške grybų,“ - dalijosi G. Mickevičiūtė.
Mažiau vaistų ir ašarų
Atsižvelgiant į senjorų sveikatą tolimos ekskursijos kol kas neorganizuojamos. Tačiau kartą visi aplankė Vilnių.
„Mes matome ko jiems labiausiai trūksta – tai bendravimo. Jie nori pasidalinti įspūdžiais, išsikalbėti, pasiguosti ar pasidžiaugti. Centre žmonės jaučiasi saugesni. Jie žino, kad gali pasipasakoti apie savo problemas. Matome, kai atvažiuoja nauji nariai, jie būna uždaresni, išsigandę. Vėliau pastebime kaip keičiasi jų emocinė būsena. Kai kuriems net daugumos vaistų nebereikia. Sako, jog geriau miega, nebekankina depresija,blogos mintys, sako, jog jie mažiau verkia,“ - pasakojo G. Mickevičiūtė ir pridūrė, jog tokie pokyčiai ir yra organizacijos tikslas.
„Skatiname nugalėti baimės jausmą. Vieną alytiškę net pavyko pastatyti ant kojų. Iš pradžių moteris į dienos centrą atvykdavo su vaikštyne, vėliau su 2 lazdomis, o dabar jau pakanka ir vienos lazdelės,” - džiaugėsi G. Mickevičiūtė. Centre senoliams siūlomos paslaugos nemokamos. Veiklą finansuoja Alytaus miesto savivaldybė, šiemet skyrusi 20 tūkstančių eurų. Tikimąsi, jog kitąmet finansavimas bus pratęstas.
„Tokie pažadai yra, tačiau stengsimės lėšų gauti ir suvieniję žmones, nes matome kaip šio centro reikia, siekiant užtikrinti orią senatvę ir tiems, kurie jau sunkiai juda,“ - teigė G. Mickevičiūtė.
Šiuo metu centre daugiausiai moterys. Esą tokio garbaus amžiaus sulaukia mažai vyrų. Centre jų – 3.
