Akimirką pasikartokite kasdienę grožio rutiną: muilas, šampūnas, kondicionierius, kūno losjonas, dezodorantas, makiažo pagrindas, tušas... Sąrašą būtų galima tęsti. Vidutinė moteris kasdien pasinaudoja bent keliolika kosmetikos produktų. Tačiau vis dažniau susimąstome, ar tikrai jų sudėtis visiškai saugi?
Populiarusis baubas – nuodai kosmetikoje
Pasak specialistų, kosmetikoje esančios potencialiai kenksmingos medžiagos didžiausią grėsmę kelia žmogaus endokrininei sistemai. Ši sistema – po visą organizmą išsibarsčiusios liaukos, kurios reguliuoja įvairius biologinius procesus: augimą, vystymąsi, medžiagų apykaitą, įvairių audinių funkcijas, nuotaiką. Liaukos išskiria hormonus, šie patenka į kraują ir tampa žinių nešėjais – perduoda informaciją kitoms kūno dalims, ką šios turėtų daryti ar nedaryti.
Endokrininės sistemos „ardytojai“, kurių gausu kasdien naudojamose kosmetikos ir higienos priemonėse, priverčia kūną nebereaguoti į natūralius signalus. Šios medžiagos turi daugybę šalutinių poveikių, nuo spuogų atsiradimo ir svorio priaugimo iki tragiškų pasekmių – apsigimimų ar vėžio išsivystymo.
Grožio produktai patenka tiesiai ant odos, todėl juose esančios potencialiai pavojingos medžiagos taip pat sparčiai absorbuojamos, patenka į kraują ir apeina organizmo apsaugą, esančią virškinimo sistemoje ir
kepenyse. Dar blogiau, kad toksinai organizme gali kauptis. Tad net mažos, į kūną dažnai patenkančios dozės gali sukelti rimtų pasekmių.
Susipažinkite – priešai
Bisfenolis A, sutrumpintai vadinamas BPA, – kaip tik vienas tokių ardytojų. Jis imituoja hormonų veiklą ir siunčia organizmui apgaulingus signalus. Ir nors jo poveikis žinomas jau ne vieną dešimtmetį, ši medžiaga ir toliau naudojama gaminant kosmetiką.
Moksliškai įrodyta, kad BPA gali išprovokuoti apsigimimus, taigi produktų, kurių sudėtyje jo yra, patariama vengti nėščiosioms. Uždrausta šią medžiagą naudoti ir gaminant kūdikių buteliukus bei kitus reikmenis. BPA
taip pat siejamas su vyrų ir moterų širdies ligomis ir svorio augimu.
Nerimą kelia ir kosmetikoje esantys ftalatai. Šių medžiagų yra visur – ir kremuose, ir kvepaluose, ir nagų
lakuose. Ftalatai ypač pavojingi vaikams, gali sukelti alergijas, astmą ir dėmesio sutrikimus. Juos taip pat uždrausta naudoti gaminant vaikams skirtas prekes. Tačiau tai anaiptol nepadeda mažiesiems visiškai išvengti grėsmės. Ftalatai juos pasiekia per įvairias kitas kosmetikos prekes, taip pat... per mamą: kuo daugiau kosmetikos ji kasdien naudoja laukdamasi, tuo labiau tai gali pakenkti būsimam kūdikiui.
Dideli ftalatų kiekiai gali lemti įvairius vystymosi sutrikimus, pavyzdžiui, kūdikis gims per mažo svorio.
Ne paslaptis, kad ftalatai neigiamai veikia ir suaugusiuosius. Jei šių medžiagų patenka į organizmą, jos veikia kaip estrogenai ir gali sukelti rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, išprovokuoti svorio augimą, raumenų masės
mažėjimą, paveikti odą ir imuninę sistemą.
Ftalatai mažina testosterono kiekį organizme, skatina riebalų kaupimąsi juosmens srityje ir II tipo diabetą vyrams. Pastebėtas ir hormonų veiklos imitacijos ryšys su tam tikromis onkologinėmis ligomis, visų pirma – krūties vėžiu. Daugumą endokrininės sistemos ardytojų, esančių higienos prekėse (ftalatų, BPA ir antimikrobinių priemonių parabenų) galima rasti ir piktybinių krūtų navikų audiniuose. Tai paskatino mokslininkus kelti hipotezę, kad dideli kosmetikos kiekiai gali sukelti krūties vėžį. Endokrininės sistemos ardytojai taip pat laikomi nervų sistemos degeneraciją skatinančiais veiksniais. Mokslinėse studijose jie siejami su atminties silpnėjimu, pažintinių funkcijų sutrikimu ir Parkinsono liga.
Ar iš tiesų viskas taip baisu?!
Grėsmių išties daug, tačiau mokslininkai dar neskuba skambinti pavojaus varpais. Nederėtų užmiršti, kad daugelis potencialiai pavojingų pavadinimų ženklina tam tikrų cheminių medžiagų šeimą. O kiekvienoje šeimoje, kaip ir gyvenime, esama ir teigiamų, ir neigiamų personažų. Štai kodėl kai kurie ftalatai gali būti ne tik nekenksmingi, bet net naudingi. Moksliškai įrodyta, kad jie gali ne tik provokuoti, bet ir stabdyti krūties vėžio vystymąsi. Taigi aklai pasitikint dabar taip išpopuliarėjusia kosmetikos keliamų grėsmių tema, nesunku pelus sumaišyti su grūdais ir nebūtais dalykais apkaltinti ir tas medžiagas, kurios nėra pavojingos.
Kita priežastis, kodėl neturėtume atsisakyti šampūno ar kremo – tai, kad daugumos šių cheminių medžiagų grėsmė vertinama laboratorijose. Mokslininkų teigimu, laboratorijose atlikti tyrimai gali sukurti apgaulingą įspūdį, kad viskas kaip tik taip vyksta. Iš tiesų atliekant bandymus dauguma reakcijų vyksta sukūrus tam dirbtines, specifines sąlygas, kad greičiau pasireikštų rezultatas. Natūraliomis sąlygomis kai kurios šių reakcijų gali vykti kur kas vangiau arba apskritai nevykti. Beje, daugybės kosmetikos priemonių poveikis apskritai bandomas tik su gyvūnais, o duomenų, kaip tai veikia žmogų, nėra.
Neretai žmogaus organizmas daug palankiau reaguoja į tuos pačius dirgiklius, kurie pasirodė kenksmingi laboratorijoje naudotiems žinduoliams. Vis dėlto kalbėti apie potencialią kosmetikos žalą – verta. Jau vien todėl, kad į viešumą iškelta diskusija skatina kosmetikos gamintojus atsisakyti ne itin svarbių cheminių medžiagų, daugiau sudėtinių dalių keisti natūraliomis ir ekologiškomis.
