Prasukus galvoje paskutinių dienų chronologiją, džiaugiuosi dėl vieno - patirties, kurią įgavau. Įvykių seka nuo antros Dakaro dienos nebuvo tai, ką mes planavom. Žinojau, kad Dakaras yra išbandymas, bet, kad toks jis bus mums, negalėjau patikėti.
Dabar turim, ką turim. Visada smagu gauti tai, ko nori. Šiuo atveju, manau, kad padarėme klaidų. Klaidų padariau aš. Didžiuojuosi savo komanda. Jie šaunuoliai. Tikrai turi daug darbo, ir tai, kad mes vis dar važiuojame, tai Jų nuopelnas.
Kokie planai? Dabar belieka tik kaupti patirtį. Surinkti informaciją ir pasidaryti išvadas, kad ši būsena nepasikartotų. Žinau, kad dar bus visko gyvenime. Kol eisiu į priekį, kol kažko sieksiu. Šiuo metu noriu balanso. Padaryti viską, kad įeitume į kitą ritmą, vėžes. Tai buvo ir yra mano svajonė. Tikrai žinau, kad sieksiu geriausio, ką galiu. Paskutinės nesėkmės, kitaip vadinama, patirtis, kurią gavau, nesustabdys siekti to, ko noriu.
Trys praėjusios Dakaro dienos buvo nelengvos visiems. Geriausiai pasiruošę tiesiog dirba savo darbą. Tie, kurie patiria neplanuotų atsitikimų, turi daug darbo. Arba pakelia rankas. Vakar su kolektyvu diskutavom kokie čia susirenka žmonės. Jaučiasi tam tikras susikaupimas kiekvieno iš jų veiduose. Prašalaičių čia nėra. Arba tiek mažai, kad neverta apie juos diskutuoti. Išsifiltruoja ir labai greitai jų nelieka.
Trasa
Keliaujant piečiau nuo Limos, keičiasi kraštovaizdis. Pradžioje buvo labai skurdi teritorija. Skurdžiai čia gyvena ir žmonės. Prisimenu Madridą ir jo didybę. Ispanų užkariautojus. Dabar numanau iš kur visa tai. Vargšai Inkai. Atidavė viską, ką turėjo.
Trasa, kurią turim įveikti - sudėtinga. Ir labai įvairi. Pradžioje dominavęs smėlis, kopos ir „fesh-fesh“ pereina į kalnus ir akmeningus ruožus bei išdžiuvusių upių vagas.. Tokių važiavimo sąlygų nupasakoti nelabai įmanoma. Vertėtų pamatyti. Dar geriau - pabandyti įveikti.
„Fesh-fesh“ atskira tema. Erzinanti. Tai toks gamtos pramanas, kurį galima būtų vadinti smėliu. Bet man jis daugiau kaip miltai. Miltai, kurie prasiskverbia visur. Ir ilgai kabo ore, jei nėra vėjo. Važiuoti „fesh-fesh‘u“ labai pavojinga. Nematai kas yra po juo. Čia matėme ir virš pusės metro gylio siekiančią šią gamtos išdaigą.
Gamta įspūdinga. Lekiant trasa, matai, koks tai yra grožis. Tiksliau jauti. Žinoma, neturi šansų tuo pasimėgauti. Svarbi koncentracija į kelią. Kitaip gali blogai baigtis. Gamta ir vaizdais galite pasigrožėti Jūs. Televizoriuje ar naršant internete. Organizatoriai moka tai pateikti.
Vakar pervažiuojant priekalnes išnirome ant kalno viršūnės, nuo kurios matėsi smėlėtas paplūdimys ir smaragdinis vandenynas. Visai kitoks nei Limoje. Po to sekė ypač status ir greitas nusileidimas. Net ausis užgulė. Kaip leidžiantis lėktuvu.
Mūsų išbandymas tęsiasi. Turiu labai ribotą laiką rašyti. Norėjau padėkoti tiems, kas palaiko. Bei tiems, kurie kritikuoja. Tai moko. Svajokite atsakingai, svajonės pildosi. Tik, kartais, svajonei pasiekti reikia labai daug pastangų. Labai.
Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais.
