Automobilio paruošimas ir gabenimas į Pietų Ameriką – tai tik maža dalis problemų, su kuriomis tenka susidurti vieninteliam Lietuvos ekipažui, besirengiančiam Dakaro ralio maratonui. Iki šio likus dviem mėnesiams visureigio „Oscar“ pilotas Benediktas Vanagas specialiame interviu Balsas.lt kalba dar apie 3000 didesnių ar mažesnių darbų, kuriuos būtina nuveikti.
„Ruošiamės taip, kaip dar niekada ir niekur gyvenime. Žiūrime į viską su 200 proc. atsakomybe“, – rodydamas į dalimis renkamą „Oscar“ automobilį komentuoja lenktynininkas. 2013 metų sausio 5–20 dienomis Pietų Amerikoje (Argentinoje, Čilėje, Peru) vyksiantį Dakaro ralio egzaminą jis pirmą kartą laikys kartu su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu ir juos lydinčia komanda.
Mažiausiai 1,5 mln. litų nutrūktgalviškam projektui paaukotas biudžetas – vienas mažiausių tarp kitų Dakaro ralio komandų, kurių didžiausios turi atidėjusios net po milijoną eurų kiekvienai lenktynių dienai. Tačiau lietuviai pasirengę ne tik pasiekti finišą, bet ir pakovoti dėl aukštesnių vietų. „Būsime maži, bet nė kiek ne prastesni“, - tikino B. Vanagas.
Specialiame Balsas.lt reportaže iš garažo, kur renkamas vienas tvirčiausių pasaulyje „Oscar“ automobilis, daugiau sužinosite apie specialų fizinį piloto ir šturmano pasirengimą, 70 laipsnių karštį visureigio viduje, kur nėra kondicionieriaus, 100 tūkst. eurų investicijas į bolido tobulinimą, jo svorį, greitį ir puošybą lietuviškais simboliais.
– Sakėte, kad ruoštis pradėjote dar prieš trejus metus. Kodėl taip anksti? – paklausėme B. Vanagą.
– Tai sudėtingiausios ir žinomiausios lenktynės pasaulyje. Turėjome tikslą surinkti visą įmanomą informaciją apie šias lenktynes ir patirtį. Pradėjome startuoti ralio maratonuose. Jaučiamės, kad galime važiuoti Dakaro ralyje ir pažiūrėti, ką ten galime padaryti.
– Ar pavyko surinkti visą reikiamą informaciją? Ar esate ja patenkintas?
– Ar esu patenkintas, pasakysiu sausio 21-ą dieną po finišo, kai žinosime rezultatus. Tokio tipo lenktynėse iš principo esame dalyvavę, bet mums tai bus pirmas kartas Dakare. Neatsakinga būtų sakyti, kad esame gerai pasiruošę ir viskas bus gerai. Ruošiamės taip, kaip niekada ir niekur gyvenime. Žiūrime į viską su 200 proc. atsakomybe. Tai techninė sporto šaka ir visiems gali įvairiai baigtis.
– Kam daugiausiai skiriate dėmesio pasirengimo periode?
– Tai – labai platus projektas. Šiuo metu pagrindinis dėmesys – į techniką ir jos paruošimą. Technika laivu „išplaukia“ lapkričio 23 dieną iš Prancūzijos. Iki to laiko turime ją visiškai paruošti. Kyla daug logisitinių klausimų. Su visa komanda ir įranga turime sausio pradžioje atsidurti Pietų Amerikoje. Be viso to, svarbu dar fizinis mano ir šturmano pasirengimas, sveikatos patikros, darbas su žiniasklaida. Tikriausiai yra apie 3000 smulkių ar stambių darbų, kuriuos reikia padaryti.
– Kas jums Dakaro ralis? Dėl ko nusprendėte imtis šio sudėtingo ir brangaus projekto?
– Dakaro ralis kiekvienam „benzingalviui“ ar bet kuriam vyrui galėtų būti iššūkis. Tai dvi savaitės, per kurias lenktynininkams tenka įveikti 8000 km. Tai – išbandymas technikai ir žmogui. Tai tam tikras lenktynininko brandos egzaminas. Dakaro ralyje būsiu vienas jauniausių lenktynininkų ir tai tiesiog pasako, kad žmonės be gyvenimo patirties Dakare nelabai turi ką veikti. Reikia būti gyvenime „užlipus ant daug grėblių“, kad nekartotum klaidų, nes ten jos kainuoja labai brangiai.
– Tikriausiai kalbėti apie Dakaro ralį būtų neįmanoma, jei nebūtų atitinkamo finansinio biudžeto. Apie kokią sumą kalbama, kai nori startuoti tokiame maratone?
– Džiaugiuosi, kad anksti pradėjome ruoštis šiam projektui. Jei būtų reikėję sugeneruoti bendrą biudžetą per vienus metus, būtų nelengva. Mes pradėjome anksčiau ir esame sukaupę tam tikros įrangos, kuri tą biudžetą sumažino. Tačiau vis tiek tai bus ne mažiau nei 1,5 mln. litų suma. Tai dideli pinigai kaip Lietuvai, bet, nežiūrint to, būsime viena mažiausių ekipų Dakare. Nekalbu apie gamyklines komandas, kurios išleidžia po milijoną eurų per dieną. Būsime maži, bet nė kiek ne prastesni nei kitos privačios komandos.
Dakaro raliui ruošiamas automobilis „Oscar“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
– Dakaro dalyviams reikia didelės ištvermės ir sugebėjimo prisitaikyti prie įvairių aplinkybių bei sąlygų. Su kokiais sunkumais tikitės susidurti?
– Baimė dėl nežinomybių. Pagrindinis noras – pasiekti finišą. Jei nebus nelaimingų atsitikimų, atlaikys technika, važiuosime išmintingai, būsime geroje vietoje. Pagrindinis noras – kad technika atlaikytų iki pabaigos.
– Kaip ruošiatės jūs su šturmanu? Pakelti didelius karščius nėra lengva?
– Nuovargis bus itin didelis. Čia daug faktorių. Vienas iš jų – ištvermė, o kitas – atsparumas karščiui. Amplitudė bus plati: nuo 40 laipsnių karščio Atakamos dykumoje – vienos karščiausių ir sausiauių vietų pasaulyje – iki 20-30 laipsnių aukštesnės vidinės temperatūros nei išorėje. Išgyventi tokiame karštyje galima, bet aktyviai ir daug dirbti, kai esi apsirengęs kombinzoną su nedegamu sluoksniu ir šalmu – nepaprasta. Reikia sugebėti ilgai išlikti geros sportinės formos. Yra įvairios metodikos. Vienas pagrindinių mano fizinio pasirengimo „arkliukų“ – bėgimas. Daug bėgu, treniruoju ištvermę. Karštį aš gerai ištveriu. Dar prie aukštesnių temperatūrų pratiname kūną pirtyse.
– Dakaro ralis jau penktus metus iš eilės vyks ne Afrikos žemyne, o Pietų Amerikoje. Ką pats ralis praranda ar gal gauna dėl šio geografinio pokyčio?
– Esu girdėjęs įvairių nuomonių. Tai komercinis renginys, o Pietų Amerika – ateities rinka. Pietų Amerikoje ralis gerokai įvairesnis – toks, koks jis ir turi būti. Čia – plati amplitudė, ką turi įveikti, kur važiuoti. Manau, kad Dakaras laimėjo dėl to persikėlimo.
Benediktas Vanagas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Sename rėme nauja „širdis“
Visureigis, kuriuo B. Vanagas su šturmanu S. Jurgelėnu pirmą kartą šturmuos garsiausio dykumų ralio maratoną nėra naujas. 2010 metais su tuo pačiu rėmu ekipažas dalyvavo Dakaro serijos „Šilko kelio“ lenktynėse, tuomet lietuviai finišavo antri savo klasėje ir šešti bendroje įskaitoje.
Ne taip sėkmingai pasibaigė tais pačiais metais vykusios pasaulio taurės varžybos Juntiniuose Arabų Emyratuose, kur šturmanui gavus traumą ekipažas taip ir nepasiekė finišo. Nors rėmas liko tas pats, ruošiantis Dakaro maratonui „Oscar“ visureigis buvo buvo visiškai perrinktas, pakeista daugiau nei 20 agregatų.
Visureigio širdimi liko „Chevrolet Corvette“ variklis. Tiesa, buvo įsigytas visiškai naujas LS3 serijos blokas ir buvęs 5,7 litro darbo tūris dabar išaugo iki 6,2 litro. Net be turbokompresorių pagalbos toks motoras pajėgus išvystyti daugiau nei 600 AG, tačiau techniniame Dakaro ralio reglamente ribojamas oro tiekimo sklendės skersmuo lietuvių ruošiamame visureigyje įmontuotam varikliui gerokai apsunkina kvėpavimą - maksimali išvystoma galia turėtų siekti maždaug 350 AG. Kaip svarbiausius pakeitimus taip pat galima paminėti naujus, gerokai galingesnius stabdžius, pakeistą elektroninę valdymo sistemą.
„Oscar“ širdis – 6,2 litro darbo, V8 tipo tūrio LS3 variklis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Keturis kartus pigesnis, bet ne prastesnis
B. Vanagas tikino, kad jo siekis yra galiausiai atstovauti vienai iš automobilių gamintojų remiamų komandų, o dabartinis automobilis ruošiamas siekiant pademonstruoti kuo geresnius rezultatus. Prieš dvejus metus ekipažui sudalyvavus Dakaro serijos „Šilko ralio“ varžybose, lietuviais buvo domimasi kaip lenktynininkais, o šiais metais svarbiausias tikslas bus pratęsti sėkmingų pasirodymų seriją. Kaip pažymėjo lenktynininkas, vairuoti norisi pačią geriausią techniką, o „Oscar“ visureigis yra kompromisas, kurio kainos ir techninių charakteristikų balansas išties geras.
„Mes negalime varžytis su automobilių gamintojų komandomis, mūsų ir automobilio kaina yra kone keturis kartus mažesnė. Aišku, reikia suvokti, kad ji tikrai nėra keturis kartus prastesnis. Antra vertus, automobilių sporte reikalingas rezultatas ir pinigai tokiu atveju yra vienas iš paskutinių faktorių“, − komentavo B. Vanagas.
Visureigio tobulinimas, neskaičiuojant pradinio modelio įsigijimo vertės, lietuvių komandai atsiėjo maždaug 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų). Rengiantis dykumų raliui buvo suformuotas biudžetas, tačiau tikslių skaičių, galinčių iliustruoti išlaidas automobilio rengimui komanda kol kas nesusumavo. Kaip pažymėjo B. Vanagas, vien organizaciniai mokesčiai arba galimybė startuoti Dakaro maratone kainuos 70 tūkst. eurų (242 tūkst. litų).
Svoris su pilnu baku – 2,5 tonos
Kalbėdamas apie „Oscar“ visureigio paruošimą lenktynėms, B. Vanagas nesikuklindamas pareiškė, kad tai yra vienas tvirčiausių automobilių pasaulyje. Bekele šis bolidas gali važiuoti iki 200 km/val. greičiu ir nors savo konstrukcija kiek primena pasaulio ralio čempionate naudojamus automobilius, už juos yra gerokai tvirtesnis.
Visureigis nėra lengvas – su pilnu 550 litrų talpos baku ties starto linija jis svers beveik 2,5 tonos. Komandą lydinčių mechanikų sunkvežimyje atsarginių detalių bus gabenama antra tiek, kiek jų yra visureigyje, kai kurių mazgų – dar daugiau.
„Pavyzdžiui, automobilyje yra du reduktoriai, taigi mes vežamės keturis atsarginius. Serviso sunkvežimis, keturių metrų aukščio gargaras bus pilnas detalių“, − kalbėjo B. Vanagas.
Pasauliniame automobilių sporte pamažu įsivyrauja dyzelinių variklių naudojimo tendencijos. 24 val. ištvermės Le Mano lenktynes laimi dyzeliniais motorais aprūpinti bolidai, taip pat pastaruosius penketą Dakaro maratonų nugalėjo dyzeliniai visureigiai. Kaip mus patikino B. Vanagas, tokios technologijos yra perspektyvios, tačiau jas plėtoti ir diegti savo automobiliuose išgali tik gamintojų komandos. Anot lenktynininko, privačios komandos neturi lėšų, kurios leistų išgryninti reikalingas technologijas.
„Oscar“ pakaba - nepriklausoma su dvigubomis svirtimis priekyje ir gale (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Vežamos detalės greičio nesuteiks
Klausiamas apie tai, kokios yra privačios komandos galimybės kovoti dėl vietos pirmajame dešimtuke, B. Vanagas pažymėjo, kad Dakaro maratonas yra netikėtumų ralis, todėl net ir gamintojų kolektyvai negali būti tikri dėl to, kad visi ekipažai finišuos. Koncernų suburtose komandose dažnai važiuoja keturi ekipažai ir juos lydintys serviso sunkvežimiai, taip eliminuojant dalį netikėtumo faktorių.
„Startuodami su vienu automobiliu mes papildomu svoriu apsikrauname dar ir todėl, kad turime gabenti detales, kurias esant reikalui pasikeistume ir vakare atvažiuotume iki serviso zonos. Natūralu, kad tai mums trukdys važiuoti greičiau ir būti arčiau gamintojų komandų turnyrinėje lentelėje“, − konstatavo B. Vanagas.
Varžybų metu automobilio gale vežami trys atsarginiai ratai (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Sprintas ir maratonas
Kalbėdamas apie planuojamą varžybų tempą B. Vanagas pažymėjo, kad lyginant su nacionalinio ralio čempionato etapais, kurių metu nuvažiuojama apie 100 km, tai yra lyg 100 metrų sprintas prieš maratono 42 km distancijos bėgimą. Kaip mus patikino lenktynininkas, greitis yra skirtingas dėl to, kad reikia užtikrinti, jog tu ir technika nuvažiuos visus planuojamus aštuonis tūkstančius kilometrų. Anot pašnekovo, greitis yra mažesnis 15-20 proc. – daugiausiai dėl to, kad kelias nėra žinomas taip gerai kaip klasikinio ralio greičio ruožai.
„Klasikiniame ralyje mes du arba tris karus pasitikriname trasą, susidarome stenogramą ir važiuojame jau klausydami šturmano. Dakaro maratone gauni kelio knygą ir nežinai, kur tu važiuosi, todėl tai yra improvizacijų pilnos lenktynės ir natūralu, kad esant tokiam dideliam kilometrų kiekiui konkurencija tarp dalyvių labai didelė. Viena diena, greičio ruožas ar kilometras ne tiek daug reiškia“, − pasakojo B. Vanagas.
Vilniuje gyvenantis B. Vanagas pasakojo esąs labai didelis šio miesto gerbėjas, todėl „Oscar“ visureigį puoš su sostine susiję simboliai. Taip pat aiškiai pastebimas bus ir Lietuvos Respublikos herbas Vytis, kuris anot lenktynininko puikai simbolizuoja lietuvių charakterį, tačiau yra nepelnytai pamirštas.
