Antradienį vyksiančią Baracko Obamos inauguracijos į JAV prezidentus ceremoniją stebės milijonai europiečių, kurie tikisi, kad pirmasis juodaodis Baltųjų rūmų šeimininkas ženkliai pakeis George'o W. Busho valdymo metais kiek atvėsusius Europos ir JAV santykius. B. Obamos kalbos apie pokyčius ir viltį, atrodo, teikia pagrindo tokioms viltims, tačiau ekspertai perspėja, kad medaus mėnuo tarp Amerikos ir Europos ilgai nesitęs.
Europos Parlamento nariai mano, kad gerus santykius gali sutrikdyti nesutarimai dėl Irano, Afganistano, Rusijos, Gvantanamo bazės kalinių ar net klimato kaitos.
„Lūkesčiai, susiję su B. Obama, yra tokie beprasmiškai dideli, ir manau, kad jis tai supranta. Jis turės vaidinti Amerikos audiencijai, todėl medaus mėnuo Europoje baigsis iš karto, kai JAV ir Europos interesai nesutaps“, – teigia britų konservatoriams atstovaujantis europarlamentaras Syedas Kamallas.
Europiečiai veikiausiai nebus linkę pritarti B. Obamos raginimams siųsti daugiau karių ir prisiimti didesnę naštą Afganistane, teigia konservatorius. Karas Afganistane prasidėjo 2001 metų spalį, netrukus po rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių. Jame dalyvauja 21 Europos Sąjungos šalis, tačiau misija Afganistane susilaukia vis menkesnio europiečių pritarimo dėl augančio aukų skaičiaus ir pernelyg ilgai užsitęsusių karo veiksmų.
Panašią nuomonę išsakė ir Londone įsikūrusio analitinio instituto „Europos reformų centras“ direktorius Charlesas Grantas. Jo teigimu, potencialiausi nesutarimai tarp Vašingtono ir Europos iškils kalbant apie Afganistaną, Iraną ir Rusiją.
Ch. Grantas teigia esąs pesimistas ir nemanantis, kad Europa gali prisiimti iššūkį tapti naudinga B. Obamos partnere.
„Jei kalbėsime apie Rusiją, tai europiečiai yra nelabai pajėgūs pasiekti bendrą poziciją šiuo klausimu. Kalbant apie Afganistaną, tai jie nėra pasiruošę siųsti karių į pavojingas vietas. Jei kalbėsime apie Iraną, tai jie nėra pasirengę priimti griežtesnes sankcijas, kurios yra dalis B. Obamos vykdomos lazdos ir morkos programos, kuria tikimasi priversti Iraną atsisakyti savo branduolinės programos“, – teigė analitikas.
Nesutarimų gali kilti ir dėl Gvantanamo kalėjimo, kurį europiečiai jau senokai ragina uždaryti. Tačiau patys europiečiai ir apsunkina B. Obamos tikslą uždaryti kalėjimą, nes kol kas labai nedaug ES valstybių išreiškė norą priimti Gvantanamo kalinius.
Klimato kaita yra vienintelė sfera, kurioje Europa stengiasi lyderiauti. Tai teikia galimybių pasiekti susitarimą su Vašingtonu. Šis susitarimas yra būtinas, nes tik taip įmanoma priversti Indiją ir Kiniją prisijungti prie kovos su globaliniu atšilimu.
Dabar ES pirmininkaujanti Čekija viliasi, kad ateinanti Baltųjų rūmų administracija skirs daug dėmesio pokomunistinėms valstybėms ir kartu su ES plės bendradarbiavimą su rytinėmis Europos Sąjungos kaimynėmis – Baltarusija, Ukraina, Moldova.
Prahoje įsikūrusio analitinio instituto „Europlatform“ direktorius Petras Gregeris teigia, kad toks glaudesnis bendradarbiavimas nereiškia, kad šios šalys bus priimtos į NATO ar ES. Tai esą reiškia gilesnį ir glaudesnį bendradarbiavimą su šiomis valstybėmis.
Savo ruožtu Rusijos parlamento aukštesniųjų rūmų užsienio reikalų komiteto vadovas Michailas Margelovas teigia, kad G. W. Busho siekis priimti į NATO Ukrainą ir Gruziją pakenkė transatlantiniams santykiams. „Maskva yra susirūpinusi, kad B. Obamos administracija tęs paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui prisijungti prie NATO. Žvelgiant plačiau, tarp Rusijos ir JAV egzistuoja nesutarimai dėl politikos buvusiose sovietinėse respublikose ir Europoje“, – teigė M. Margelovas.
Rusijos politikas pacitavo Vokietijos užsienio reikalų ministrą ir realų kandidatą po rinkimų užimti kanclerio postą Franką-Walterį Steinmeierį, kuris savo laiške B. Obamai „siūlo JAV apsvarstyti Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymą dėl naujojo Europos saugumo pakto, kuris galiotų teritorijoje nuo Vankuverio iki Vladivostoko“.
B. Obama kol kas neišreiškė jokios savo nuomonės apie šį saugumo paktą, kurį taip pat remia Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
