Pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, kuris eidamas 77-sius metus mirė pirmadienį, suvaidino svarbų vaidmenį įtvirtinant Lietuvos ir Rusijos santykius ir sprendžiant sudėtingus Rusijos kariuomenės išvedimo ir abiejų valstybių sienos nustatymo klausimus, teigia kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas.
1993-1998 metais Lietuvos prezidentu buvęs ir kelissyk su B. Jelcinu susitikęs A. Brazauskas tai pirmadienį sakė Lietuvos radijui.
Pasak A. Brazausko, pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas suvaidino didžiulį vaidmenį, kad iš Lietuvos 1993 metų rugsėjį būtų išvesta Rusijos kariuomenė.
"Be jokių abejonių, vienas ryškiausių jo žingsnių - pasipriešinimas tuometinei santvarkai, tuometinei partinei valdžiai. Mes sulaukėme iš jo didelio palaikymo 1989 metais, kai atsiskyrėme (Lietuvos komunistų partija -red.) nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos. Jeigu ne B. Jelcinas - dėl kariuomenės išvedimo turėtumėm daug problemų", - pasakojo buvęs Lietuvos vadovas.
1997 metų rudenį prezidentui A. Brazauskui su valstybiniu vizitu lankantis Rusijoje, su B. Jelcinu buvo pasirašytos sutartys dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos nustatymo - pirmosios tarp posovietinių valstybių.
Premjero Gedimino Kirkilo vertinimu, B. Jelcino valdymo laikotarpis buvo pats liberaliausias modernioje Rusijos istorijoje.
"B. Jelcino valdymo laikotarpiu Lietuva ir Rusija pasirašė svarbiausias tarpusavio sutartis, kurios tapo pagrindu dvišaliams santykiams, tarp kurių labai svarbų susitarimą dėl Rusijos armijos išvedimo, kurio B. Jelcenas sąžiningai laikėsi", - BNS sakė G. Kirkilas.
Pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino mirties priežastis - staiga nustojo plakti širdis, pranešė informuoti šaltiniai sveikatos apsaugos sistemoje.
Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus pareiškė užuojautą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dėl Boriso Jelcino mirties.
"Lietuvos žmones ir mane asmeniškai giliai sukrėtė žinia apie Pirmojo Rusijos Federacijos prezidento Boriso Jelcino mirtį", - užuojautos laiške pabrėžė valstybės vadovas. Šalies vadovas pažymėjo, kad Boriso Jelcino asmenybė siejama su ištisa naujausių laikų Europos epocha. Jam vadovaujant buvo pakloti demokratinės Rusijos pamatai, pradėtos esminės politikos ir ekonominės reformos.
"Šiuo laikotarpiu buvo žengti svarbūs žingsniai plėtojant Rusijos santykius ir su Lietuva – istorine dvišale sutartimi buvo įtvirtinti tarpvalstybinių santykių pagrindai, išvesta Rusijos kariuomenė, pasirašyta svarbi valstybės sienos sutartis,", - pabrėžė Lietuvos prezidentas.
"Borisas Jelcinas buvo drąsus, plačios sielos žmogus, kuris, tikiu, įeis ne tik į Rusijos, bet ir į Baltijos šalių bei pasaulio istoriją. Jo pozicija pagreitino Lietuvos žygį į laisvę ir prisidėjo prie visų Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo. Mums buvo didelė garbė turėti tokį draugą ir partnerį", - rašoma V. Adamkaus užuojautos laiške.
Buvęs Rusijos ministras pirmininkas Audito rūmų pirmininkas Sergejus Stepašinas paragino neužmiršti velionio B.Jelcino. "Deja, su istorine atmintimi mūsų šalyje tiesiog nelaimė", - sakė jis naujienų agentūrai "Interfax".
"Jelcinas - tai visa mūsų šalies istorijos epocha. Žmogus įvairiapusiškas, kuris ėmėsi didžiulės atsakomybės už Rusijos likimą. Jis neleido kilti mūsų šalyje pilietiniam karui, rizikavo ir savimi ir karjera, - pažymėjo S.Stepašinas. - Reiškiu nuoširdžiausią užuojautą Boriso Nikolajevičiaus šeimai".
Užuojautą dėl B. Jelcino mirties pareiškė buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. "Labai nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą. Jis daug nuveikė šalies labui ir ne kartą rimtai klydo. Tragiško likimo žmogus", - sakė M.Gorbačiovas žurnalistams pirmadienį.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) pagerbė pirmadienį mirusį buvusį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną sakydamas, jog jis padėjo suartinti Rytus ir Vakarus po komunistinės sistemos žlugimo.
NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) pirmadienį pareiškė užuojautą Boriso Jelcino artimiesiems ir prisiminė buvusį Rusijos prezidentą kaip vyrą, kuris vedė Rusiją į demokratiją. "Prezidentą Jelciną prisiminsime už jo drąsą brėžiant naują demokratinį savo šalies kursą", - sakoma J.de Hoopo Scheferio pareiškime.
B.Jelcinas iš gyvenimo pasitraukė eidamas 77-uosius metus. Velionis gimė 1931 metų vasario 1 dieną Sverdlovsko srityje, 1955-aisiais Uralo S.Kirovo politechnikos institute įgijo inžinieriaus statybininko specialybę.
Dirbo Sverdlovsko statybos organizacijose, 1968-1976 m. vadovavo srities komiteto statybos skyriui, ėjo sekretoriaus pareigas.
1976-1985 m. - pirmasis partijos Sverdlovsko srities komiteto sekretorius. Nuo 1981 m. - KPSS CK narys.
Nuo 1989 m. - SSRS liaudies deputatas, nuo 1990 m. - RSFSR liaudies deputatas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.
1991 m. birželio 12 d. B.Jelcinas buvo išrinktas pirmuoju Rusijos prezidentu. Tų pačių metų rugpjūtį vadovavo jėgoms, pasipriešinusioms Valstybinio nepaprastosios padėties komiteto (GKČP) narių surengtam pučui.
Gruodį pasirašė Belovežo susitarimus dėl Nepriklausomų Valstybių sandraugos sukūrimo.
1993 m. rugsėjį savo įsaku paleido Rusijos liaudies deputatų suvažiavimą ir Aukščiausiąją Tarybą ir paskyrė rinkimus į naująjį dvejų rūmų parlamentą - Valstybės Dūmą ir Federacijos Tarybą.
1996 m. liepos 3 d. perrinktas Rusijos prezidentu antrajai kadencijai.
Tų pačių metų rugsėjį jam buvo atlikta chirurginė širdies operacija.
1999 m. gruodžio 31 d. B.Jelcinas atsisakė prezidento įgaliojimų, pagal Konstituciją perleisdamas juos ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui.
1991 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas po sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų tarp Lietuvos ir Rusijos pasirašymo.
Maskvoje pasirašytoje sutartyje buvo ne tik pripažintas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, bet ir pasmerktos Lietuvos aneksijos ir prijungimo prie SSRS pasekmės. Be to, sutartyje Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika pripažino viena kitos teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą bei pareiškė laikančios viena kitą tarptautinės teisės subjektais.
INNA (A. Petrulevičiaus nuotr.)
