Donalda su meile pripažįsta, kad Ąžuolas jai ne tik vyriausias sūnus, bet ir labai geras draugas. Su juo, jie turi labai glaudų bei artimą ryšį. Nors su Ąžuolu, kai jam sukako 18 metų, gyvena atskirai, tačiau, pasak moters, nebuvo nė vienos dienos, kad bent jau nekalbėtų telefonu.
Ji pripažįsta, kad su sūnumi gali praplepėti ir po kelias valandas, dalinasi ne tik kasdienybe, džiaugsmais, bet ir asmeniniais pasiekimais ar išgyvenimais.
„Su kitais dviem sūnumis santykis ne ką prastesnis, bet Ąžuolas yra tas sūnus, kuriam labai reikia tos bendrystės ir šeimos artumo“, – šypteli Donalda.
Donalda taip pat džiaugiasi, kad Ąžuolas puikiai sutaria ir su jos širdies draugu, šokėju Andriumi Kandeliu:
„Labai džiaugiuosi, kad tiek Andriaus, tiek mano pagrindinė gyvenimo vertybė yra mūsų vaikai ir mums labai pasisekė, kad su visais sutariame puikiai. Juk jų net keturi. Ąžuolas su Andriumi sutaria labai gerai bei vienas kitu labai pasitiki."
Ąžuolą apibūdina kaip užsispyrusį
Paklausta apie tai, ar su Ąžuolu turi kokių nors bendrų ritualų ar tradicijų, kurios sustiprina jų ryšį, Donalda neslepia, kad neretai kartu leidžia savaitgalius:
„Drauge mėgstame pasėdėti pirtyje ir praplaukti baseine, neretai vasarą žaidžiame drauge stalo tenisą, nes kuomet jį vos penkerių metų pradėjau kasdien vežioti į stalo teniso treniruotes, o tai truko nei daug nei mažai – 12 metų, tai tam, kad nereikėtų laukti už durų, kol baigsis treniruotės, draugiškuose turnyruose žaisdavau ir pati.“
Kalbėdama apie sūnų, Donalda jį apibūdina kaip labai užsispyrusį ir ambicingą gerąją prasme. Ji tiki, kad prie to prisidėjo ir intensyvios stalo teniso treniruotės. Nepaisant užimtumo, Ąžuolas visada siekė įgyvendinti savo svajones.
„Pamenu, jis paprašė lankyti pramoginius šokius mokykloje. Tuo metu atrodė, kad visko yra per daug – papildomos pamokos su korepetitoriais dėl klausos negalios, dailės užsiėmimai ir kasdienės teniso treniruotės.
Tačiau jis vis tiek pasiekė savo – paslėpęs nuo manęs, po pamokų eidavo šokti“, – prisimena Donalda. Netikėtai ji sužinojo apie šią paslaptį tik po pusmečio, kai mokykla pateikė sąskaitas.
„Buvau nustebusi, bet kai pamačiau pirmąjį jo pasirodymą, apsiverkiau. Vėliau, jau užaugęs, jis sakė, kad bus žinomas Lietuvoje. Tuo metu tik juokiausi, tačiau šiandien džiaugiamės matydami jo pasiekimus“, – pasakoja mama.
Ąžuolas tapo ne tik žinomu, bet ir sėkmingu plaukų stilistu, įkūręs savo elektroninę ir fizinę parduotuvę grožio srityje. Donalda džiaugiasi, kad sūnus išpildė savo svajones ir tapo ne tik žinomas, bet ir savarankiškas.
Pozityvumas gyvenime
Kalbėdama apie pozityvumą, Donalda pabrėžia, kad jos gyvenimo variklis yra tikėjimas savimi ir šeima: „Pirmiausia – tikėjimas, kad galiu pasiekti tai, ko noriu. Antra – mano vaikai, trečia – sportas, mėgstamas darbas ir asmeninė veikla. Kai visa tai turiu, galvoje lieka tik pozityvumas.“
„Visada sakiau vaikams: ką besakytų gyvenimas, ieškok sprendimo būdų ir neleisk sau sielotis. Yra sprendimas, tik reikia jį rasti“, – dalijasi Donalda apie tai, kaip skatina Ąžuolą išlaikyti pozityvų požiūrį į gyvenimą. Nepaisant iššūkių, Ąžuolas įsisavino šią pamoką ir tapo natūraliu pozityvumo šaltiniu savo aplinkoje.
D. Simonovienė atskleidžia, kad su sūnumi ją sieja ne tik artimas ryšys, bet ir panašumai, kurie juos daro nepakeičiamus vienas kitam.
„Mes abu esame hiperaktyvūs, mėgstame generuoti verslo idėjas ir neatsilieka mūsų humoro jausmas. Nėra taip, kad ilgai pyktume – mes greitai pamirštame nesutarimus“, – sako Donalda. Ji ir Ąžuolas tiki šviesiu rytojumi, kas yra pagrindas jų pozityviam gyvenimo požiūriui.
Prisiminė vaikystę
Tačiau gyvenime pasitaiko ir iššūkių: „Ąžuolas paauglystėje kentė nemažai užgauliojimų ir patyčių dėl savo stiliaus ir charizmos. Aš, kaip mama, gyniau, kur ir kada reikėjo. Visada sakiau vaikams, kad pirmas niekada neužgauliok ir nesityčiok, tačiau jei tau smogia, duok atgal.“
Ši pamoka, pasak jos, formavo ir Ąžuolo požiūrį į negatyvius komentarus: „Dabar jis juokiasi, nes žino, kad jei kažkas šneka, vadinasi, rūpi.“
Humoras šeimoje yra neatskiriama kasdienybės dalis: „Mūsų šeima tikrai žino, kaip pasijuokti iš savęs ir vieni iš kitų. Linksmiau gyvenasi, nes ne visi supranta humorą ar moka juokauti. Žinoma, kai ateina rimti sunkumai, nesame išprotėję, tiesiog susitelkiame ir ieškome sprendimo.“
Kalbėdama apie sūnaus pasiekimus ir viešumą, Donalda pabrėžia, kad jų ryšys liko nepakitęs.
„Ryšys su Ąžuolu buvo stiprus ir išliko toks, koks buvo. Manau, kad jokie pasiekimai ar viešumas neturėtų pakeisti šeimos santykių, jei jie yra tvirti“, – teigia Donalda.
D. Simonovienė su šypsena prisimena savo sūnaus Ąžuolo vaikystę ir dalijasi smagiomis bei kartais chaotiškomis istorijomis, kurios atskleidžia jo išskirtinį charakterį.
„Apie Ąžuolą tikrai būtų galima parašyti knygą“, – juokiasi Donalda, prisimindama, kaip jos sūnus nuo pat mažens buvo nepaprastai aktyvus ir išskirtinis.
„Negalėdavau jo palikti nė minutei. Jis visiškai nesidomėjo žaislais, o vienintelis būdas nuraminti buvo įjungti mados kanalus, kur jis galėdavo valandų valandas stebėti podiumu vaikštančias manekenes“, – pasakoja ji.
Kai kiti vaikai žaidė, Ąžuolas jautėsi patogiai tik tam tikrose vietose, pavyzdžiui, lėlių teatruose, kur jam labai patiko klausytis vaikiškų knygelių vakare. Tačiau visos šios ramybės akimirkos trukdavo neilgai, nes Ąžuolas, kaip ir dera hiperaktyviam vaikui, visuomet sugriaudavo tvarką.
„Namai tapdavo tikru chaosu. Jis viską iškraustydavo iš spintų ir spintelių, nepriklausomai nuo turinio ir taip kasdien“, – juokiasi Donalda.
Šios istorijos atskleidžia ne tik sūnaus charakterį, bet ir jo energijos perteklių, kuris dažnai baigdavosi fiziniais nuotykiais.
„Dėl savo aktyvumo Ąžuolas yra išsimušęs du priekinius dantis, o su prancūzišku batonu net prasidūrė akį“, – pasakoja mama, pridurdama, kad jo vaikystėje buvo ir rimtesnių iššūkių.
„Dėl neišnešiotumo teko išgyventi labai rimtus ir net gyvybiškai svarbius momentus, tačiau visa tai mus tik stiprino ir augino“, – atvirai dalijasi Donalda.
Nepaisant sunkumų, Donalda džiaugiasi, kad visi išgyvenimai juos suartino ir padėjo suformuoti tvirtą šeimos ryšį.
„Ąžuolas ir jo kelias mane moko kantrybės ir išminties. Ir nors vaikystė nebuvo lengva, šiandien matau, kaip stiprus ir ambicingas jis tapo“, – sako ji.
Pabaigoje Donalda nori išreikšti didelį dėkingumą sūnui už tai, kad jis pasirinko ją būti savo mama. „Ačiū tau, Ąžuolai, kad tu pasirinkai mane. Didžiuojuosi tavimi“, – šiltai sako ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
