Europos Sąjungos pastangos surasti alternatyvių variantų Rusijos gamtinių dujų tiekimui Azerbaidžaną pavertė itin patraukliu „galimu partneriu“. Šios šalies Pramonės ir energetikos ministerijos duomenimis, patvirtintos dujų atsargos Azerbaidžane siekia apie 3,5 trilijono kubinių metrų ir eksportui skirtą šių dujų dalį pirkti nori labai daug kas. Kam parduos – politinio ir ekonominio viliotinio klausimas.
Neseniai Azerbaidžano pramonės ir energetikos ministerija išplatino oficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad „gausūs Azerbaidžano dujų ištekliai leidžia kalbėti apie bendradarbiavimo su ES perspektyvas“. Anot pranešimo, Azerbaidžano ir ES interesai energetinio saugumo srityje sutampa, o tai – svarbi priežastis dar labiau plėtoti šalies ir Europos Sąjungos santykius.
Neseniai Azerbaidžane viešėjęs Italijos užsienio reikalų ministras Alfredo Mantica pareiškė, kad jo šalis suinteresuota pirkti azerbaidžaniškas dujas ir taip pat – dalyvauti dujotiekio Baku–Tbilisis–Erzerumas (BTE) projekte. Italija tikisi, kad iki 2015 m. bus pradėta eksploatuoti šio dujotiekio atkarpa Graikijos teritorijoje, taip pat bus nutiestas vamzdynas iki Italijos ir visa tai taps BTE projekto dalimi.
Dabar dujotiekiu Baku–Tbilisis–Erzerumas, einančiu per Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją, tiekiamos Kaspijos jūros šelfe eksploatuojamo telkinio „Shah Deniz“ dujos. Dujotiekio pratęsimas per Graikiją iki Italijos galėtų tapti puikia galimybe Kaspijos dujas transportuoti į visą ES. Šiuo metu jau nutiesta dujotiekio atkarpa (295 km), jungianti Turkiją ir Graikiją. Ateities planuose – nuo graikų uosto Stavrolimeno šalies vakaruose pastatyti 305 km ilgio vamzdyną ir pratęsti jį Adrijos jūros dugnu iki Italijos uosto Otranto. Tokio sumanymo įgyvendinimas kainuotų apie 300 mln. eurų.
Šių metų vasario 3 d. naujienų agentūra „News Bakililar“ pranešė, kad rusiškas gamtines dujas azerbaidžaniškomis pakeis Bulgarija – tokį sprendimą Sofija priėmė po garsiojo Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto. Bulgarijos spauda tuomet rašė, kad jau pasiektas žodinis susitarimas su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu – dujas Bulgarija galės gauti nuo 2010 metų.
Balandžio 28 d. Azerbaidžano naujienų agentūra „Xeberler-Azerbaycan“ pacitavo šalies valstybinės naftos kompanijos prezidento Rovnago Abdulajevo žodžius, pasakytus Trečiojoje Kaspijos naftos ir dujų prekybos ir transportavimo konferencijoje: „Mes visuomet teikiame prioritetą įvairiapusėms išteklių eksporto kryptims.“ Eksporto apimtis padidės jau netrukus – šioje konferencijoje Azerbaidžano atstovai iškilmingai pranešė, kad pradedama antroji dujų telkinio „Shah Deniz“ įsisavinimo projekto dalis – bus paleistas naujas gręžinys. Šio telkinio ištekliai Azerbaidžano sektoriuje Kaspijos jūroje siekia 1,2 trilijono kubinių metrų. Šiandien per parą išgaunama 22 mln. kubinių metrų, o artimiausiu metu apimtis padidės iki 27 mln. kubinių metrų. „Shah Deniz“ dujas perka Gruzija ir Turkija, taip pat vartoja pats Azerbaidžanas, tačiau lieka ir kitiems.
Nepaisant to, tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Europa be vargo atrado galimybę rieškučiomis semti Azerbaidžano dujas. Oficialiai pranešta, kad kovo mėnesį Baku ir Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pradėjo derybas dėl dujų tiekimo nuo 2010 m. sąlygų. Apie ilgalaikį Azerbaidžano dujų tiekimą Rusijai imta kalbėti dar praėjusių metų vasarą – mažų mažiausiai sutarta, kad abi pusės inspektuos Azerbaidžano dujotiekio atkarpą, einančią Kaspijos pakrante iki sienos su Rusija, ir įvertins būsimos modernizacijos kainą. Įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kad „Gazprom“ siekia nupirkti VISAS Azerbaidžano eksportui skirtas dujas ir tokį savo ketinimą grindžia noru taip gamtinėmis dujomis aprūpinti Dagestaną. Pačiame Azerbaidžane rusų užmojus sutiko įvairiai ir net nuskambėjo galimas politinis argumentas – Rusija mainais galėtų padėti išspręsti įsisenėjusį Kalnų Karabacho konfliktą, t. y. kaip reikiant paspausti Armėniją.
Rusijos siekis nupirkti visas Azerbaidžano eksportui skirtas dujas gali būti susijęs ir su Kremliaus nenoru įsileisti azerbaidžaniečius į Europos rinką, nes tai susilpnintų „Gazprom“ pozicijas. Be to, Rusija pasirengusi imtis pačių radikaliausių priemonių, kad iš anksto būtų nuginkluotos ES ir JAV pastangos gauti Europai dujas apeinant Rusiją.
Kai tik pradėjo kristi naftos kainos, Maskva ėmė nervintis ir aktyviai siekti supirkti ne tik Azerbaidžano, bet ir Centrinės Azijos šalių dujas. Dar 2008 m. Kazachstano „Kazmunaigaz“, Uzbekistano „Uzbekneftegaz“, Turkmėnistano „Turkmengaz“ paskelbė, kad savo dujas pardavinės europinėmis kainomis. Tai rusų neatbaidė.
Rusijos URM MGIMO profesorius Igoris Tombergas (imperiya.by) rašo: „Esmė slypi ne mistinėje „Gazprom“ hegemonijoje Europos rinkoje: tiekdama ES šalims apie 80 proc. savo dujų, rusų kompanija kontroliuoja tik apie 25 proc. europietiškos rinkos. Reikalo esmė – žaliavos kaina.“ Profesoriaus teigimu, Baku pastangos išsireklamuoti ir paskelbti save pagrindiniu Vakarų sąjungininku dujų tiekimo apeinant Rusiją fronte, europiečiams sukūrė iliuziją, kad dėl Azerbaidžano dujų pavyks numušti žaliavos kainas. Bet šis ažiotažas davė kaip tik atvirkščią rezultatą – Azerbaidžano dujos tapo itin paklausia preke, jų nori Graikija, Italija, Turkija, Iranas, Izraelis, o dabar ir Rusija.
Susidariusią situaciją jau pakomentavo Azerbaidžano valstybinės naftos kompanijos prezidentas R. Abdulajevas: „Mes palankiai vertiname „Gazprom“ pasiūlymą pirkti dujas. Panašių pasiūlymų gavome ir iš kitų šalių, visus juos studijuojame, analizuojame ir pasistengsime pasirinkti patį naudingiausią kainos atžvilgiu.“
Profesoriaus I. Tombergo manymu, teikdamas realius ir naudingus pasiūlymus „Gazprom“ siekia, kad NVS partneriai, veikdami užsienio rinkose, laikytųsi vieningos kainų ir transportavimo strategijos. „Rusijos dujų gigantas pasiryžęs paaukoti menamus viršpelnius dėl kainų stabilumo palaikymo ir buvusios SSRS dujų eksporto į Europą kontrolės“, – įsitikinęs I. Tombergas.
Kai kurie energetikos ekspertai prabilo apie tai, kad jei rusams pavyks gauti Azerbaidžano dujas, europietiškų vilčių projektas „Nabucco“ bus pasmerktas. Netrukus Prahoje ES pirmininkaujančios Čekijos iniciatyva įvyks neformalus susitikimas, skirtas dujotiekiui „Nabucco“ – čekai tikisi, kad bus parengtas galutinis tarpvyriausybinio susitarimo tekstas. Pagrindinės į susitikimą pakviestos šalys – Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Kazachstanas, Turkija ir Gruzija. Dujotiekio statyba numatoma 2011 m., o pirmieji dujų tiekimai – 2014 metais. Po 16,67 proc. būsimojo projekto akcijų turi austrų OMV, vengrų MOL, bulgarų „Bulgargaz“, rumunų „Transgaz“, turkų „Botas“ bei vokiečių RWE.
Rusijos laikraščio „Kommersant“ vyriausiasis redaktorius Azeras Mursalijevas įsitikinęs, kad jei Europa nori aplenkti Rusiją ir pati gauti Azerbaidžano dujas, ji privalo pasiūlyti geresnes sąlygas.
„Kalbant apie „Nabucco“ ir kitus dujų tiekimo į Europą aplenkiant Rusiją projektus, reikia pažymėti, kad potencialių tiekėjų pasirinkimas įvairus – ne tik Azerbaidžanas, bet ir Centrinės Azijos šalys ir Iranas. Šiandien reikėtų kalbėti apie tai, kas finansuos „Nabucco“. Jeigu Europa apsiims tai daryti ir pasiūlys naudingas sąlygas, nemanau, kad kai kurios šalys atsisakys parduoti dujas dėl politinių motyvų“, – tikina A. Mursalijevas.
Vienaip ar kitaip, Azerbaidžanas tapo „patrauklia nuotaka“, aplink kurią dabar šokinės ne vienas potencialus jaunikis, norintis ir širdį užkariauti, ir gerą kraitį gauti. Tokių vedybinių apeigų patirtis rodo, kad galima nesikuklinti ir kelti papildomas sąlygas – kad ir dėl Kalnų Karabacho.
Aušra Radzevičiūtė
