„Skamp” narys Vilius Alesius - Williux neseniai grįžo iš Azerbaidžano. Šalies sostinėje Baku su širdies drauge aktore Egle Driukaite jis dalyvavo tarptautiniame seminare apie žmonių teises. Gavęs sertifikatą, dainininkas ir pats įgijo teisę organizuoti seminarus.
Vilius neslepia, jog šiais laikais būti muzikantu - nelengva. Ir iš muzikos pragyventi darosi vis sunkiau. Pakelti mokesčiai verčia menininkus ieškotis naujų pragyvenimo šaltinių. Todėl Wiliux puse lūpų užsimena, jog ateityje norėtų plėsti savo veiklą ir pats rengti seminarus.
Į Azerbaidžaną V.Alesius vyko su drauge Egle. Aplankyti Baku jauną porą ne vienus metus kvietė ten gyvenantys draugai.
Tad savaitę trukęs seminaras buvo puiki proga pasisvečiuoti ir pas bičiulius.
„Azerbaidžanui galiu negailėti gerų žodžių. Žmonės, pas kuriuos viešėjome, labai daug kalbėjo apie šių dviejų šalių draugystę. Aš šmaikštavau, jog geriausias to įrodymas būtų naftos vamzdis nuo Baku iki Vilniaus”, - juokėsi Wiliux.
Užtat ne tokią nuoširdžią šypseną lietuviams išspaudžia prisiminimai apie azerbaidžanietiškas kelių eismo taisykles. Mat miesto centre vietiniai drąsiai važinėja ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu.
„Kai mus vežė draugas, maniau, jog nebepamatysiu Lietuvos. Neįsivaizduoju, kaip ten seni žmonės per gatvę vaikšto. Reikia labai geros reakcijos”, - šypsojosi “skempas”.
Naftos išteklių turtingas kraštas V.Alesiui priminė sovietmečio laikus. “Vidurinio gyventojų sluoksnio ten nėra. Tik labai turtingi arba žmonės prie skurdo ribos. Važinėja arba prabangiais džipais, arba senais žiguliukais. Gatvėse stovi giros statinės, kioskeliuose cigaretės pardavinėjamos po vieną...” - kalbėjo Wiliux. Beje, lietuviai su pavydu žiūrėjo į vietinį jaunimą, mat šis moka puikiai linksmintis ir be alkoholio.
„Kadangi dauguma azerbaidžaniečių - musulmonai, alkoholis ten nėra propaguojamas. Jaunimas kavinėse geria arbatą, “papsi” kaljaną. Pas juos nekeroja gėrimo iki paryčių kultūra, - paaiškino jis. - Ten labai populiarios arbatinės. Nusiauni batus, priguli ant pagalvėlių ir gurkšnodamas arbatą šnekučiuojiesi visą vakarą.”
Edita Maželytė
