Opozicija ir tarptautinės teisių gynimo grupės kritikavo šiuos rinkimus, vadino juos šališkais ir kaltino vyriausybę siuntus į kalėjimą politinius oponentus dėl suklastotų kaltinimų, taip apribojant jų partijų galimybes dalyvauti rinkimų kampanijoje.
Šios griežtai kontroliuojamos Kaukazo valstybės pagrindinės opozicinės partijos, tarp jų – Nacionalinė demokratinių jėgų taryba (NCDF), „Musavat“ ir Azerbaidžano demokratų partija, šiuos rinkimus pasmerkė kaip „imitaciją“ ir atsisakė juose dalyvauti.
Tačiau valdančioji I.Aliyevo partija „Yeni Azerbaijan“ („Naujasis Azerbaidžanas“), kuri tikriausiai lengvai išlaikys daugumą parlamente, žadėjo, kad rinkimai bus visiškai demokratiniai.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) sakė, kad nesiųs stebėtojų į šiuos rinkimus, dėl „suvaržymų“, kuriuos jos stebėjimo misijai įvedė Azerbaidžano valdžia.
Nė vieni rinkimai, kurie Azerbaidžane įvyko nuo 2003 metų, kai į valdžią atėjo I.Aliyevas, nebuvo tarptautinių stebėtojų pripažinti laisvais ir teisingais.
Azerbaidžane bet koks viešas nepasitenkinimo ir kitokios politinės nuomonės pademonstravimas paprastai sulaukia griežto atsako.
Teisių gynimo grupės sako, kad vyriausybė varžo oponentus nuo to laiko, kai I.Aliyevas 2013 metais buvo perrinktas trečiai kadencijai.
Iš viso rinkimuose į 125 vietų, vienų rūmų parlamentą, kuris renkamas penkeriems metams, dalyvauja 13 partijų ir vienas blokas.
Balsavimo teisę turi daugiau kaip 5,9 mln. žmonių. Balsavimas baigsis 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.
