Jau kitais metais gali būti suduotas rimtas smūgis brendimo stadiją išgyvenančiam šalies azartinių lošimų verslui: pritarus siūlomoms įstatymo pataisoms, kas antram šiuo metu Lietuvoje veikiančiam kazino tektų užsidaryti, teigia „Vakarų ekspresas“ .
Griežčiau reguliuoti ir kontroliuoti šią rinkos nišą raginantys Seimo nariai tokią iniciatyvą grindžia kasmet didėjančiomis priklausomybės nuo lošimų kamuojamų žmonių gretomis, lošimų paslaugas teikiančių bendrovių pertekliumi bei leidimus naujiems azarto namams steigti esą į kairę ir dešinę dalijančių savivaldybių neatsakingumu.
Kritikos tokiems centrinės valdžios siūlymams negaili ne tik uostamiesčio verslininkai, bet ir vietiniai politikai. Jie spėja, kad antsnukis lošimų verslui atgaivins nelegalius, pogrindinius lošimus.
Du variantai
Ne kartą keisto Azartinių lošimų įstatymo pataisų projektą, kuriam po pateikimo Seime pritarta prieš kelias savaites, užregistravęs konservatorius Jurgis Razma "Vakarų ekspresui" tvirtino, neva lošimų verslo visiškai sunaikinti nesiruošiama.
"Aš tik raginu imtis griežtesnių priemonių siekiant sumažinti azartinių lošimų prieinamumą šalies gyventojams ir siūlau variantus, kaip tai galima padaryti. Kuris jų tinkamiausias, tebūna parlamentarų diskusijų objektas",- sakė Seimo narys.
Siūlydamas mažinti visų lošimo namų, lošimo automatų, bingo salonų, lažybų bei totalizatorių punktų skaičių, politikas pasisakė už kvotų įvedimą. Pavyzdžiui, jeigu mieste gyvena mažiau nei 200 tūkst. žmonių, būtina uždrausti steigti kazino. Jeigu teritorijoje gyvena mažiau kaip 20 tūkst. žmonių, gyvenvietėje negalėtų veikti lažybų punktas.
J. Razma paskaičiavo, kad Klaipėdos apskrityje, taip pat - Šiaulių ir Panevėžio apskrityse galėtų veikti ne daugiau kaip po vieną kazino, Vilniaus apskrityje, kur gyvena apie 800 tūkst. žmonių, - ne daugiau kaip 4 kazino ir ne daugiau kaip 40 lažybų punktų. Išskirtinės teisės būtų suteiktos tik kurorto statusą turintiems miestams - Palangoje, Neringoje, Druskininkuose, Birštone ir Anykščiuose galėtų veikti dar po vieną kazino ir lošimo automatų saloną.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 24 lošimų namai: Klaipėdos mieste - 5, Vilniuje - 13, Kaune - 3, Panevėžyje - 2 ir vienas - Palangoje. Seimo narys, paklaustas, kokiu principu būtų išrinkti veiklą galintys tęsti laimingieji kazino savininkai, ir ką užsidaryti priverstiesiems mainais pasiūlys valstybė, - atsakyti negalėjo.
"Deja, bet tokius dalykus reikėjo įteisinti anksčiau, kai Azartinių lošimų įstatymas buvo tik priimamas. Kai įstatymiškai reglamentuojama nauja sritis, tai nesusipratimų ir klaidų sunku išvengti, bet situaciją reikia taisyti. Galutinis reguliavimo mechanizmas būtų apibrėžtas svarstant įstatymo pataisas komitetuose. Juk aš siūlau du variantus: arba sumažinti esamų lošimo namų skaičių, arba palikti ir toliau gyvuoti šiuo metu jau veikiančius, bet uždrausti naujiems kazino atsirasti", - aiškino parlamentaras, besitikintis, kad įstatymo pataisos virs teisėtu dokumentu po Seimo balsavimo kitų metų pavasario sesijoje.
Registracija ir šūkiai
Beje, prognozuojama, kad J. Razmos siūlomos Azartinių lošimų įstatymo pataisos bus apjungtos kartu su kitų parlamentarų iniciatyvomis: dar 2003 m. Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, siūliusi įteisinti privalomą asmenų, atvykusių į lošimo namus ar kazino, registraciją ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, senąsias savo iniciatyvas papildė.
Nors lošimų bendrovės yra susitarusios į kazino neįleisti asmenų, pateikusių prašymus apriboti jiems galimybę lošti, parlamentarė Seime yra užregistravusi pataisas, kuriomis siūloma oficialiai įteisinti tokį draudimą bei nustatyti atsakomybę už jo nepaisymą. Į kazino neįleidžiamų asmenų sąrašas dar būtų praplėstas tais, kuriems draudimą lankytis tokiose įstaigose bus nustatęs teismas. Kokia būtų neįleidimo tvarka, nustatytų Vyriausybė.
Už tvarkos nesilaikymą B. Vėsaitė siūlo lošimo namus bausti 5-15 tūkst. litų, už pakartotinį pažeidimą - iki 25 tūkst. litų baudomis.
Dar vienas parlamentaras, pageidaujantis taisyti Azartinių lošimų įstatymą - Algimantas Matulevičius. Jo pateiktose pataisose numatyta, kad visose lošimo įstaigose prie įėjimų ir lošimo įrenginių puikuotųsi nelošti raginantys šūkiai.
Kone visi pataisų iniciatoriai teigia, jog įteisinti griežtesnes priemones azartinių lošimų atžvilgiu būtina, atsižvelgus į užsienio šalių patirtį. Be to, akcentuojamas poreikis Lietuvos azartinių lošimų rinkai orientuotis į brandžią Vakarų Europos azartinių lošimų sistemą.
Du naujokai?
Pastaruoju metu uostamiestyje sklando kalbos, jog netolimoje ateityje Klaipėdoje žada duris atverti dar dveji nauji lošimo namai. Tačiau Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimantas Armonas teigė neturįs apie tai jokios informacijos.
"Esame gavę tik Klaipėdos viešbutyje įsikūrusio kazino atstovų prašymą pritarti planuojamai jų patalpų plėtrai. Šiuo metu vyksta susirašinėjimas su Valstybine lošimų priežiūros komisija, nes savivaldybių tarybos gali duoti sutikimą lošimo namams steigti arba nesutikti, tačiau teisės aktai nenusako būtinybės kreiptis į miesto valdžią dėl patalpų didinimo", - sakė R. Armonas.
Nacionalinės žaidimų ir lošimų verslo asociacijos praeitų metų duomenimis, mūsų šalyje azartinių lošimo namų ar kazino skaičius pagal vienam žmogui tenkančių vietų skaičių yra tris kartus didesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenys rodo, kad lošimo namai mūsų šalyje nėra dideli, o juose eksploatuojama sąlyginai nedaug lošimo įrenginių.
Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 28 A kategorijos lošimo automatai, Šveicarijoje - 45, Slovėnijoje - 153, Nyderlanduose, kur kazino yra valstybės monopolis, - 39. Lietuvoje veikiančiuose kazino vidutiniškai eksploatuojama po 40 A kategorijos lošimo automatų, Rumunijoje (14 kazino) - po 219 automatų, Olandijoje (13 kazino) - po 483, Švedijoje (valstybės monopolis, 4 kazino) - po 243, Šveicarijoje (19 kazino) - po 174, Prancūzijoje (188 kazino) - po 93, Ispanijoje (32 kazino) - po 70 automatų.
"Siekia monopolio"
Vytautas Vaičius, UAB "Pokervegas" direktorius:
"Politikų siekis riboti azartinių lošimų verslo apimtis kvepia noru monopolizuoti rinką. Be to, palikta daug neaiškumų. Jeigu žadama griebtis drastiškų priemonių kazino atžvilgiu, kodėl neapribojamas, pavyzdžiui, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais prekiaujančiųjų skaičius? Juk šios prekės taip pat skatina priklausomybę."
"Rinka pati atrinks"
Kazys Paulikas, koncerno "Nesė Group" valdybos pirmininkas:
"Gerai, kad pirmą kartą iškeliamas klausimas dėl lošimo namų skaičiaus. Azartinių lošimų rinka daugiau mažiau yra reguliuojama visame pasaulyje, todėl panašūs sprendimai neišvengiami ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Europos šalyse lošimo namų skaičius nustatomas pagal gyventojų skaičių: vienam milijonui gyventojų Italijoje tenka keturi lošimo namai, Graikijoje - 8, Vokietijoje - 1, o JAV kazino steigti leidžiama ne visose valstijose.
Todėl politikų iniciatyvas vertinu teigiamai, tiesiog derėtų pasirinkti teisingiausią reguliavimo kelią. Manau, kad logiška būtų palikti veikiančius lošimo namus ramybėje, tačiau nebeišduoti leidimų naujiems objektams atsirasti. Be to, rinka pati sumažins ir dabar veikiančių kazino skaičių.
Aš - už kokybę, o ne kiekybę. Manau, mažos lošimo salės su keliais lošimų stalais visuomenei neduoda naudos ir čia netinka reklaminiai žodžiai "arčiau namų". Lošimo namai turi būti įsikūrę gražioje vietoje, gražiuose pastatuose su daug salių, įvairiomis pramogomis, restoranais, naktiniais klubais ir koncertų salėmis."
"Reikia nuolatinės kontrolės"
Ivanas Romanovas, uostamiesčio Tarybos narys (Darbo partija):
"Kazino nesilankau, bet nesu prieš juos su viena sąlyga, kad atitinkamos institucijos nuolat kontroliuotų situaciją. Juk nėra gerai, jeigu ir bare lankytojų - vos vienas kitas, o pelnas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių litų kiekvieną mėnesį. Vadinasi, plaunami pinigai... Aš - už griežtą azartinių lošimų rinkos reguliavimą. O kad savivaldybių tarybos duoda sutikimus verslininkams mainais už jų indėlį miestiečių labui, tai aš čia nematau nieko bloga. Ir čia ne kyšis, juk ne man duoda, o gera valia - visiems klaipėdiečiams."
"Reikia, kad bijotų"
Naglis Puteikis, Klaipėdos miesto tarybos narys (Tėvynės sąjunga):
"Nesu girdėjęs jokių skundų dėl to, kad Klaipėdos mieste lošimo namų būtų per mažai ar per daug, tačiau žiniasklaida pateikia pakankamai informacijos apie tai, kiek žmonių kenčia nuo priklausomybės lošimams ir nesugeba suvaldyti šio potraukio. Aš esu už griežtą reglamentavimą ir ribojimą visų žalą žmogui galinčių padaryti dalykų: alkoholio, rūkymo, azartinių lošimų, karo keliuose. Tik draudimais galima pakeisti esamą tvarką, reikia, kad bausmių bijotų.
O uostamiesčio valdžiai būtų ne pro šalį turėti ne tik kazino ir kitų lošimo įstaigų, bet ir lyg grybai po lietaus vis dygstančių prekybos centrų išdėstymo schemas. Šiaip man net keista, kodėl Klaipėdoje yra, atrodo, penki kazino, o Palangoje - tik vienas. Juk kaip tik lošimo įstaigos turėtų koncentruotis kurorte, kur itin aktuali sezoninė kaita."
"Nereikėtų krutinti"
Valerijonas Bernotas, uostamiesčio Tarybos narys (partija "Tvarka ir teisingumas"):
"Nepritariu Seimo narių norui kištis į lošimų verslą, siekiui atimti iš savivaldybių šeimininko teises. Manau, kad jau veikiančių lošimo namų nereikėtų krutinti, konkurencija padarys savo ir išliks stipriausieji bei geriausieji. O dėl naujų kazino, tai bent keli papildomi lošimo namai uostamiestyje nepamaišytų. Tiesiog būtina atsakingai įvertinti tų naujokų indėlį miesto gerovės labui."
"Persikels į pogrindį"
Vygantas Vareikis, Klaipėdos miesto tarybos narys (Liberalų ir centro sąjunga):
"Jeigu bus griežtai ribojamas kazino skaičius, vadinasi, tik didės korupcija ir pogrindyje veiksiančių lošimo namų skaičius. Be to, man keista, kad konservatorius Jurgis Razma eina Rusijos valdžios pėdomis - šalyje nori sukurti kelias lošimų zonas. Kita vertus, kas gi taps tais išrinktaisiais, kurie galės tęsti savo lošimų verslą? Juk rinka ir pati sunaikins tuos, kurie per silpni, kad išliktų. Ir apskritai, lošimai - ne pati didžiausia nūdien Lietuvos bėda. Pagrindinės problemos - alkoholis, valdininkų korupcija ir valstybės degradacija.
O kaltinimai savivaldybėms dėl socialinės partnerystės projektų su verslininkais, norinčiais gauti Tarybos narių pritarimą, mano manymu - nepagrįsti. Aš didžiuojuosi, kad tuomet, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar pritarti kazino steigimui prekybos centro "Akropolis" patalpose, ir gimė su lošimų namų steigėjais socialinės partnerystės sutartis. Pagal ją verslininkai savanoriškai įsipareigojo skirti 200 tūkstančių litų vaikų žaidimų aikštelėms įrengti".
Natalija Mogučaja
