Kai daugelis ES šalių, keisdamos azartinių lošimų reguliavimo sąlygas ieško būdų kaip mažinti prieinamumą, didinti kontrolę ir mokesčius, Lietuvos Seimas daugelį metų rengęs naująjį ALĮ projektą galiausiai siūlo jį tokį, kuriame nėra nieko modernaus ir šiuolaikiško, nors tikslas buvo senąjį, šios dienos realybės neatitinkantį įstatymą nauju, moderniu, šiuolaikišku ir progresyviu:
Vietoj prieinamumo mažinimo per galimybes vienoje lošimo vietoje siūlyti kelias skirtingas lošimų paslaugas ir įpareigojimo lošimų bendroves kurti tokią infrastruktūrą, kuri leistų lengvai suderinti verslo ir valstybės interesus apsaugoti probleminius lošėjus einama dar didesnio lošimo vietų smulkinimo keliu - prieš tai liūdnai pagarsėjusį siūlymą užversti rinką pavieniais B1 riboto laimėjimo automatais dabar siūloma pakeisti kitu, bet savo esme analogišku siūlymu - įteisinti naują darinį - mažus automatų salonus iš 5 automatų vietose, kuriose jokia kita veikla yra neribojama, t.y. tose pačiose kavinėse ir pan.
Vietoj sprendimų griežtinti rinką įvedant visų į tokias įstaigas einančių asmenų registraciją, ypač po to, kai buvo įteisintos galimybės po euro įvedimo lošimo automatais žaisti net 1,7 karto didesnėmis sumomis nei yra dabar, apie įstatymo šiuolaikiškumą, kuris turi būti neatsiejamas nuo vartotojų apsaugos visiškai pamirštama. Priešingai, toliau einama lošimų prieinamumo ir skatinimo lošti didinimo keliu - pradedama leisti žaisti naudojant ne tik monetas, bet ir popierinius pinigus, lokiai prieštaraujančios nuostatos, kai padidinus B kategorijos automatų statymų sumas leidžiama visiškai atsisakyti minimalių sumų, būtinų bendrovėms turėti grynaisiais tam, kad išmokėti laimėjimus vietoj to kad šias sumas atitinkamai padidinti. Visa tai nieko bendro neturi su prieinamumo ir skatinimo lošti mažinimu. Nors paskutiniai Lošimo Priežiūros tarnybos duomenys kaba patys už save - pirmą kartą azartiniai lošimai dažniausiai išbandomi lošimo automatų salone (46 %). Trečdalis pripažino, kad toks lošimas vėliau jiems ima kelti problemų. Dažniausiai įvardintos finansinės, psichologinės ir bendravimo su šeima problemos.
Yra nutylimos šiuolaikinės galimybės naudoti modernias lošimų priežiūros ir kontrolės sistemas sujungiant lošimo įrenginius į bendrą tinklą, prisijungimą prie jo suteikiant priežiūros institucijoms. Nors prieš tai sukurta įstatyminė bazė lošimuose pradėti naudoti tik naują lošimų įrangą būtent tai nesunkiai leistų padaryti. Dabar visa tai griaunama archajiškais siūlymais kaip pvz., leisti naudoti kad ir 5m senumo įrenginius, kurie daugeliu techninių parametrų neatitinka to ko paprastai siekia valstybės kontroliuojančios institucijos norinčios sukurti pažangią lošimų kontrolės sistemą, iš krupje specialisto padarant jį dar ir kasininku prie kievieno lošimo stalo išdavinėjančiu fiskalinį čekį (ar kur nors pasaulyje tai matėte?).
Vietoj siekio surinkti daugiau mokesčių ne tik per naujai įteisinamus internetinius lošimus (kas iš principo yra sveikintina ir ilgai laukta), tik tuo ir apsiribojama pamirštant prieš tai tiek diskusijų seime sukėlusį papildomą apmokestinimą nuo 1,7 karto padidintų lošimo statymų, nors pats BFK pirmininkas Seimo salėje davė pažadą, kad būtent tai ir bus padaryta lošimų mokesčio įstatymo projektu (deja, nedaroma...). Pamirštama, kad leidus statyti 5m senumo įrenginius valstybė perspektyvoje surinks mažiau importo pvm nuo tokios įrangos įsigijimo.
Vietoj to, kad formuoti nuoseklią ir griežtą kontrolės politiką bei turėti stirpią ir kompetetingą lošimų priežiūros instituciją, siūloma didinti valstybės valdymo biurokratinį aparatą net iš dviejų organų - Priežiūros Tarnybos Tarybos bei Koordinavimo tarybos taip valstybės tarnyboje kuriant vietas partijų nariams ir rotuojant juos kas 2 metus, kas savaime reiškia kad valstybė taip ir neįgaus kompetencijų kaip tvarkytis su šiuo verslu ateityje, o tik taps įkaite tų, kas jai ir toliau primetimės tokią lošimų modernizavimo politiką kuri verslą gražins 5 ar net daugiau metų atgal.
Toks azartinių lošimų sureguliavimo principas neturi nieko bendro ir kertasi pagrindiniam tikslui padaryti šią rinką ir jos kontrolę šiuolaikine ir moderne 2001m priimtą įstatymą pakeičiant tokiu, kuriuo vadovaujantis verslas galėtų dirbti ir planuoti veiklą bent dar dešimtmečiui į priekį, o ne nuo vienos seimo sesijos, iki kitos...
Viešosios nuomonės apklausa apie azartinių lošimų paplitimo mastą Lietuvoje:
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) užsakymu 2013 m. pabaigoje buvo atlikta viešosios nuomonės apklausa apie azartinių lošimų paplitimo mastą Lietuvoje, kurį atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Remiantis minėto tyrimo duomenimis ir turima informacija apie dažniausiai lošiančius asmenis nustatyta, kad aktyviausiai azartiniuose lošimuose dalyvaujanti žmonių grupė – 18 – 40 metų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai vyrai. Įvertinus tai buvo nuspręsta giliau paanalizuoti dažniausiai lošiančių asmenų grupės lošimų įpročius, taigi Priežiūros tarnybos užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014 m. atliko tikslinės grupės tyrimą, kurio metu bandyta išsiaiškinti 18 – 40 amžiaus didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – gyventojų vyrų lošimo įpročius. Tyrimo metu kvotinės apklausos metodu buvo apklausti 1003 respondentai.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugiau nei pusė (53 %.) 18 – 40 metų amžiaus vyrų, gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, yra lošę azartinius lošimus. Tyrimo metu nustatyta, kad 31 % yra lošę lošimų automatų salone, 22 % – internete, 14 % – lažybų punkte, 10 % – lošimo namuose (kazino).
Vidutiniškai lošti azartinius lošimus pradedama 22-ejų metų amžiaus. Pirmą kartą azartiniai lošimai dažniausiai išbandomi lošimo automatų salone (46 %). 22 % lošti pradeda internete, 14 % – lažybų punkte, 8 % – lošimo namuose (kazino). Dauguma (56 %) azartinių lošimų patirties turinčių respondentų lošimų organizavimo vietose lankėsi per paskutinius 12 mėnesių. Trečdalis (33 %) aktyvių lošėjų pripažino, jog lošimas jiems kelia problemų. Dažniausiai įvardintos finansinės problemos (17 %, iš jų – 16 % sudaro lošiantieji lošimo automatų salonuose, 14 % – kazino, 9 % – lažybų punktuose). 13 % paminėjo psichologines problemas (iš jų – 10 % sudaro lošiantieji automatų salonuose, 9 % lažybų punktuose, 2 % – kazino). 11 % nurodė bendravimo su šeima problemas (iš jų – 13 % automatų salonų lankytojai, 9 % – lažybų punktų, 4 % – kazino lankytojai), o 5 % iškyla problemų bendraujant su draugais.
Priežiūros tarnyba pasidomėjo kitų šalių patirtimi šioje srityje ir nustatė, kad aktyviausi lošėjai pagal amžių ir lytį kitose Europos valstybėse nelabai daug skiriasi nuo Lietuvos lošėjų – tai 18 – 40 metų vyrai, tad tiek Lietuvoje, tiek svetur galima įžvelgti panašias tendencijas ir pagrįstai teigti, kad lošimuose savo ir savo artimųjų gerove dažniausiai rizikuoja jauno, darbingo, aktyvaus amžiaus vyrai. Maža to, specialistų teigimu, amžius turi lemiamos įtakos patologinio lošimo išsivystymui. Štai Katalonijos biologinių tyrimų instituto naujausio tyrimo, atlikto 2013 m., duomenimis, jaunesni žmonės (17 – 35 metų) labiau linkę į kompulsyvų elgesį, tuo tarpu vyresni (55 – 86 metų) yra mažiau impulsyvūs.
Remiantis Nottinghamo Trento universiteto, Didžioji Britanija, Prof. Mark Griffiths atliktos Europoje atliktų probleminių lošimų paplitimo tyrimų apžvalgos „Probleminiai lošimai Europoje: apžvalga“ (2009) duomenimis, Graikijoje daugiausia lošia 18 – 45 metų vyrai, Vengrijoje 21 – 50 metų vyrai. Paanalizavus atliktus probleminių lošimų atvejų tyrimus nustatyta, kad Belgijoje daugiausiai probleminių lošėjų yra 26 – 45 metų amžiaus nedirbančių vyrų tarpe. Danijoje jauni asmenys (18 – 44 metų) yra 5 – 50 kartų labiau linkę į probleminius lošimus, nei 45 – 64 metų asmenys. Prancūzijoje telefonu į pagalbos linijas dėl probleminių lošimų dažniausiai (92 %. atvejų) kreipėsi 25 – 44 metų vyrai. Olandijoje daugiausia probleminių lošimų atvejų nustatyta 18 – 50 metų lošėjų grupėje. Ispanijoje atlikti lošimų paplitimo ir probleminių lošimų atvejų populiacijoje tyrimai parodė, kad probleminių lošėjų vyrų yra dvigubai daugiau, nei moterų (39 % patologinių lošėjų buvo 18 – 30 metų amžiaus). Švedų tyrimas, atliktas 2006 m., parodė, kad dėl probleminių lošimų į Švedijos nacionalinę pagalbos liniją kreipėsi daugiausiai vyrai (88 %), 33 % iš jų 15 – 24 metų amžiaus, 31 % – 25 – 34 metų amžiaus. Lenkijos lošimų priklausomybių srities specialistų nuomone, prastos gyvenimo sąlygos, žemesnis išsilavinimas ir nelegali lošimo automatų pasiūla šalyje yra pavojinga kombinacija lošimų priklausomybei išsivystyti.
Kaip matyti, įvairiausi tyrimai, atlikti įvairiausiose šalyse skirtingais laikotarpiais rodo panašias tendencijas, t. y., kad azartiniai lošimai labiausiai paplitę 18 – 40 metų vyrų tarpe ir būtent šio amžiaus vyrai dažniausiai turi problemų dėl azartinių lošimų.
„Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas taip pat atskleidė aktyviausiai lošimų paslauga besinaudojančių Lietuvos gyventojų įpročius. Pasirodo, kad dažniausiai lošiama lošimo automatų salone (36 %). 28% apklaustųjų dažniausiai lošia internete, 19 % – lažybų punkte, 16 % – lošimo namuose (kazino). Ketvirtadalis (25 %) lošusiųjų per paskutinius metus tai daro bent kartą per savaitę, panaši dalis – 26 % – kartą per mėnesį, 31 % lošia rečiau, bet bent kartą per 6 mėnesius.
