Patologinis potraukis azartiniams lošimams remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10) yra vertinamas kaip psichikos ir elgesio sutrikimas žymimas F63.0 šifru. Jis apibrėžiamas dažnai pasikartojančiais potraukio azartiniams lošimams epizodais, kurie taip užvaldo asmens gyvenimą, kad atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeimyninių vertybių bei įsipareigojimų.
Kaip pasireiškia patologinio potraukio azartiniams lošimams sutrikimas?
Tie, kurie kenčia nuo patologinio potraukio azartiniams lošimams, gali rizikuoti savo šeima, darbu, įsiskolinti, meluoti ar pažeisti įstatymą tam, kad gautų pinigų skoloms apmokėti ir toliau lošti. Jie patiria intensyvų, sunkiai kontroliuojamą troškimą lošti, susikoncentravimą ties mintimis ir vaizdiniais apie lošimą bei jam būdingas aplinkybes. Tas susikoncentravimas į lošimą ypač sustiprėja tuo metu, kai patiriamas stresas. Esminis šio sutrikimo požymis – nuolat pasikartojantis potraukis azartiniams lošimams, kuris tęsiasi ir dažnai sustiprėja nepaisant socialinių pasekmių, tokių kaip: nuskurdimas, sutrikę šeimos santykiai ir asmeninio gyvenimo sužlugimas.
Sutrikimo paplitimas
2011 m. remiantis oficialiais duomenimis, pateiktais Valstybinės lošimų priežiūros komisijos priklausomybė nuo azartinių lošimų buvo nustatyta 392 asmenims. Teigiama, kad maždaug 0,02 proc. visų arba 0,03 proc. suaugusių 20–59 metų amžiaus Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo azartinių lošimų, o Europos šalių probleminiai, patologiniai lošėjai bei rizikos grupės lošėjai sudaro 0,3–5,2 proc. visų gyventojų. Priklausomybę nuo azartinių lošimų dažnai lydi ir gretutinės diagnozės, t.y. psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kokainą, psichoaktyviąsias medžiagas ir kitas narkotines medžiagas, alkoholį, stimuliatorius, taip pat ir kofeiną. Realus priklausomybę azartiniams lošimams turinčių žmonių skaičius gali būti keletą kartų didesnis.
Lyginant su kitomis priklausomybėmis, ypač priklausomybe nuo alkoholio, patologinio potraukio azartiniams lošimams sutrikimas sudaro žymiai mažesnį procentą. Tam turi įtakos svaiginimosi ir atsipalaidavimo tradicijos įvairiuose šalyse ir tradicijose. Tačiau, nereikia užmiršti, kad labai dažnai pradedama lošti apsvaigus nuo alkoholio, kartu alkoholio vartojimas yra skatinamas lošimo metu.
Faktoriai lemiantys priklausomybės azartiniams lošimams vystymąsi
Priklausomybę azartiniams lošimams lemia kompleksas faktorių. Vienas svarbiausių: sutrikęs savęs vertinimas (būdingas narcisizmas). Iš vaikystės ateinantis nepilnavertiškumo kompleksas kompensuojamas fantazijomis apie savęs didingumą ir visagališkumą. Jai pavyksta išlošti, tai patvirtina vidinės savivertės ir svarbos, o kartu ir išskirtinumo pojūčius ir pastumia dar giliau į susikurtą savęs suvokimo fantazijų pasaulį. Taip pat yra svarbūs sutrikę tarpasmeniniai santykiai. Manoma, kad motinos jautrumo stoka ankstyvais vaikystės metais bei blogi santykiai su tėvu gali lemti įvairių priklausomybių atsiradimą. Įtakos turi ir sutrikęs gebėjimas valdyti savo jausmus. Vidinė įtampa ir nerimas susidūrus su gyvenimo sunkumai gali būti postūmiais lošti. Priklausantis nuo azartinių lošimų žmogus išsiskiria sumažėjusiu gebėjimu valdyti savo impulsus. Kaip žmogui priklausomam nuo alkoholio sunku atsilaikyti norui išgerti, taip ir lošėjui sunku atsispirti potraukiui lošti.
Šiam sutrikimui taip pat būdingi ir fiziologiniai pokyčiai galvos smegenyse. Lošiant savęs apdovanojimo sistema (galvos smegenyse esanti nervų ląstelių struktūra įtakojanti žmogaus elgesį) yra pastoviai perdirginama, kas sukelia reguliacinių procesų smegenyse sutrikimą, ir mažina natūralų atsaką į dirgiklį. Tai skatina didinti sumas lošiant. Labiausiai jaudinančiu momentu žaidime tampa kortų atvertimas.
Sąsajos tarp žmonių linkusių rizikuoti ir lošti
Nors tarp šių žmonių grupių vertinant psichologinio vystymosi ypatumas ir neurobiologinius mechanizmus yra daug bendra, visgi, tarp linkusių labiau ir negebančių valdyti potraukio lošti žmonių grupių negalima dėti lygybės ženklo. Paradoksalu, tačiau dalis žmonių lošia ne tam, kad patirtų jaudulį, bet tam, kad nusiramintų.
Polinkis lošti ir priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų.
Patologinį potraukį azartiniams lošimams dažnai lydi ir kiti sutrikimai: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kokainą, psichoaktyviąsias medžiagas ir kitas narkotines medžiagas, alkoholį, stimuliatorius, taip pat ir kofeiną. Nepriklausomai kam, psichoaktyvioms medžiagoms ar lošimams, priklausomybės vystymosi šaknys dažnai glūdi vaikystėje ir turi labai daug ką bendra.
Savižudybės rizika
Dalies tyrėjų duomenimis 25 proc. žmonių kenčiančių nuo patologinio potraukio azartiniams lošimams bandė bent kartą nusižudyti. Didelė jų dalis net iki 90 proc. taip pat turi asmenybės sutrikimų, pasireiškiančių ilgalaikiu stokojančiu adekvatumo ir socialinę adaptaciją trikdančiu elgesiu. Ypač dažnai pasireiškia narcisistinis asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas ypatingas dėmesio sutelkimas į save, siekimas išskirtinio dėmesio ir pasididžiavimo. Šie žmonės išaukština savo pasiekimus, tikisi, kad kiti juos pripažins kaip pranašesnius. Jie išrankūs draugams, nes mano, kad ne kiekvienas vertas būti jo/jos draugu. Šios pacientų grupės gydymą apsunkina tai, kad pats gydymo procesas trikdo jų susikurtą savęs didingumo suvokimą.
Azartiniai lošimai ir vaikai
Polinkis daugiau ar mažiau rizikuoti yra įgimti ir individualūs būdingi tiek suaugusiems žmonėms, tiek vaikams. Tačiau vaikai ir paaugliai lyginant su suaugusiai žmonėmis yra labiau pažeidžiami patologinio potraukio azartiniams lošimams. Dėl psichologinės brandos stokos jiems sunkiau įvertinti vidinius impulsus ir juos valdyti. Be to, jiems sunkiau prognozuoti galimas savo elgesio (susijusio su lošimu) pasekmes. Pralošęs daugiau pinigų nei gali atiduoti vaikas gali būti priverstas vogti iš tėvų, nusikalsti ar tapti patyčių auka.
Pagalbos priklausomiems nuo azartinių lošimų žmonėms ypatumai
Neretai lošiantys žmonės atsiduria užburtame rate, kai visos problemos ir bloga savijauta, tame tarpe atsiradusios dėl lošimo, yra bandomos išspręsti toliau lošiant. Iškreiptas realybės suvokimas trukdo realiai įvertinti situaciją ir imtis tinkamų priemonių spręsti iškilusias problemas. Neretai pagalbos šie žmonės kreipiasi įkalbėti ar priversti artimųjų, dažnai patys iki galo negalėdami lošimo priimti kaip ligos, kurią reikia gydyti.
Dėl sutrikusio gebėjimo adekvačiai vertinti ir valdyti savo potraukį lošti šie žmonės yra labiau pažeidžiami lošimų verslo. Moksliniai tyrimais įrodyta, kad azartiniams lošimams priklausomų žmonių skaičius yra tiesiogiai priklausomas nuo vietų kuriose galima lošti prieinamumo ir skaičiaus.
Patologinio potraukio azartiniams lošimams sutrikimo gydymas
Šį sutrikimą gydo psichinės sveikatos specialistai: psichologą psichiatrą bei psichoterapeutai. Pirmiausia yra įvertinamas sutrikimo laipsnis ir aptariamos pagalbos galimybės. Labai svarbus pilnas atsisakymas nuo azartinių lošimų. Tai leidžia nustatyti pirminę priežastį, kuri ir paskatino lošimą. Tai gali būti tiek asmenybės sutrikimas, tiek kiti psichikos sutrikimai. Jiems gydyti gali būti naudojama individuali arba grupinė psichoterapija, reikalui esant skiriami vaistai.
Gebėjimą valdyti potraukį lošti gali įtakoti nuovargis, alkis, troškulys, vidinė įtampa, apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Organizmo fiziologinių poreikių patenkinimas prieš pradedant žaisti ir alkoholio ar kitų svaiginimosi priemonių apribojimas, gali padėti suvaldyti potraukį lošti.
Vienas iš būdų sumažinti riziką lošti pateikti prašymą Valstybinei lošimų priežiūros komisijai neįleisti į lošimo namus. Taip pat, apsisprendus kovoti su priklausomybe lošti, galima bandyti savo mieste susirasti anoniminių lošėjų klubą ir jame apsilankyti.
Gyd. Mindaugas Jasulaitis
