ES rinkoje avių kasmet auginama vis mažiau, tačiau kai kuriose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, įsivyravo priešinga tendencija – kasmet avių auginama vis daugiau. Ekspertų duomenimis, tendencijos nepasikeis ir artimiausiais metais.
Paskatino išmokos
Avininkystė Lietuvoje dugną buvo pasiekusi 2001-aisiais, kai šalyje buvo laikoma tik apie 11 tūkst. avių. Jau buvo svarstoma, kad ši ūkininkavimo šaka išnyks. Neišnyko, o pastaraisiais metais, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, auga: avių skaičius Lietuvoje kasmet padidėja po daugiau nei 20 tūkst., o pernai paaugo net 24 proc. ir pasiekė 136 tūkst. Per 20 proc. padaugėjo ir avių augintojų – šalyje jų įregistruota daugiau kaip 8 400. Taigi vyrauja nedideli ūkiai. Kokios avininkystės augimo priežastys? „Avių augintojų šalyje daugėja dėl įvairių priežasčių. Kai kurie ūkininkai atsisakė pienininkystės, kiti dėl afrikinio kiaulių maro nebegali auginti kiaulių, todėl augina avis, susidomėjimas avininkyste padidėjo ir dėl išmokų už mėsines avis“, – sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius. Taigi lietuviai dar neužmiršo tradicijų. 1927 m. Lietuvoje auginta 1,5 mln. avių, tiesa, iki 1939-ųjų avių sumažėjo iki 600 tūkst.
Valgome per mažai
Kol kas visa šalyje užauginama aviena realizuojama vidaus rinkoje. Kita vertus, avienos suvartojimas dar nepasiekė ES vidurkio. Specialistų teigimu, kiekvienas žmogus per metus mėsos turėtų suvartoti apie 85 kg, iš jų 3–8 kg turėtų būti aviena. Tokia teorija. 2011-aisiais ES vidutiniškai vienas gyventojas per metus suvartodavo po 5 kg avienos, tiesa, 2014-aisiais ši riba gerokai sumažėjo ir pasiekė 1,8 kg. O kiek suvartojama Lietuvoje? Iš viso vienas gyventojas Lietuvoje per metus suvartoja apie 60 kg mėsos, o avienos – tik apie 100 g. Aviena, žinoma, yra išskirtinė mėsa – kokybiška, joje mažai cholesterolio, ji brangoka. Kilogramas avienos skerdienos kainuoja 5–30 Eur. Taigi ši mėsa – ne kiekvieno vartotojo kišenei. Tačiau tiek mažai Lietuvoje avienos suvartojama ne tik dėl aukštos kainos. „Prastoka pasiūla. Tikrai ne kiekviename prekybos centre rasite avienos“, – sakė Ž.Augustinavičius. Šiuo metu avių savininkai mėsą dažniausiai parduoda patys nuolatiniams klientams, perka ir restoranai, kita didelė dalis parduodama turguje. Jei avių augintojų daugės ir ateityje, atsiras galimybių avieną arba avis eksportuoti. Tai sėkmingai daro kaimynai latviai.
ES atsisakoma avių
Lietuvos avių augintojus turėtų sudominti informacija iš ES rinkos, kurioje avių auginama kasmet vis mažiau. Pernai avių buvo 85,5 mln., t. y. 1,8 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Europos Komisijos ekspertai tokią tendenciją prognozuoja ir ateityje: avių kasmet turėtų mažėti po 0,5 proc. Nors sumažėjo avienos importas iš Naujosios Zelandijos, kuri rado naują rinką Kinijoje, avių augintojų ES mažėja. Kodėl? „Ši ūkininkavimo šaka nepatraukli jauniesiems ūkininkams, todėl senosiose ES šalyse avininkystės ūkių mažėja, avininkystė nyksta net šios šakos tradicijas turinčiose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Ispanijoje“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovė avininkystei COPA-COGECA Vytautė Matusevičienė. Eurostato duomenimis, tik 6 proc. ES avininkystės ūkių savininkų amžius yra iki 35 metų. Beje, griežtėja veterinarijos reikalavimai. „Teko bendrauti su Europos Komisijai pavaldžios institucijos veterinarijos ekspertu, kuris lankėsi Ispanijos ir Portugalijos avininkystės ūkiuose. Po jo viešnagės keliolika ūkių šiose šalyse buvo uždaryta, nes jie nesilaikė nustatytų reikalavimų“, – sakė V.Matusevičienė. Beje, Europos Komisijos ekspertai V.Matusevičienei patvirtino, kad Lietuvoje gyvulininkystės ūkiams taikomi gerokai griežtesni reikalavimai nei kai kuriems senųjų ES narių ūkiams, tačiau dabar reikalavimai griežtinami ir jiems. „Ar ši žinia mus turėtų džiuginti ar liūdinti? Juk daug ūkininkų Lietuvoje planavo užsiimti gyvulininkyste, tačiau dėl griežtų reikalavimų ketinimų atsisakė“, – svarstė V.Matusevičienė.
Kilmės ir kokybės ryšys
Be kita ko, COPA-COGECA pritarė kai kurių ES šalių pasiūlymui griežčiau ženklinti produkcijos kilmę. Šis reikalavimas Lietuvos avių augintojams turėtų būti palankus. Iki šiol neretai būdavo teigiama, kad aviena pagaminta ES rinkoje. „Bus reikalaujama pažymėti, kurioje šalyje produkcija pagaminta. Šiam reikalavimui labiausiai priešinosi Lenkijos atstovai. Jie prisipažino, kad ES vartotojai tikrai prastai vertina Lenkijoje pagamintą produkciją, todėl jei etiketėje tai būtų nurodyta, lenkai patirtų daug nuostolių“, – sakė V.Matusevičienė. Tačiau ES institucijos neseniai atliko vartotojų apklausą visose ES šalyse ir nustatė, kad vartotojus pirmiausia domina produkcijos kilmė ir tik po to – jos kaina. Gal tokios apklausos rezultatai būtų skirtingi vargingesnėse šalyse, tačiau net ir lietuviai pirmiausia nori žinoti produkcijos kilmę. O kokybė? Kokybės reikalavimai liko trečioje vietoje. Pasak V.Matusevičienės, matyt, vartotojai kokybės sąvoką sugretino su produkcijos kilme. Štai Vokietijoje geriausiai vertinama vokiška, Lietuvoje – lietuviška produkcija. O Lenkijoje? Lenkai neatskleidžia tyrimo rezultatų. Tikėtina, kad net Lenkijos vartotojai labiau pasitiki kitų šalių produkcija. Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Ž.Augustinavičius mano, kad dėl jau minėtų aplinkybių kitose ūkininkavimo šakose ir dėl šiek tiek gerėjančių paramos sąlygų avininkystė Lietuvoje turi galimybių augti.
