Praėjo daugiau kaip savaitė po kraupaus incidento kelyje Vilnius-Ukmergė, kai sunkiasvoris vilkikas tiesiog nubloškė nuo kelio lengvutėlį „Renault Twingo“. Pastarąją transporto priemonę vairavusio savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus nuomonė nepakito iki šiol – su juo norėta susidoroti.
A. Drižių iš sudaužyto „Renault“ ištraukė tik ugniagesiai gelbėtojai. Jis patyrė galvos traumą bei kitų sužalojimų – tačiau sukrėtimai neišsklaidė prisiminimų apie tą įvykį vidury baltos dienos.
„Vilkiko vairuotojas negalėjo manęs tiesiog nepamatyti. Kurį laiką jis važiavo man iš paskos. Greitkeliu vijosi apie kilometrą, o kai prisivijo pasuko į antrą eismo juostą bei pakreipė vairą mano automobilio link“, - pasakojo A. Drižius.
Anot jo, oro sąlygos buvo kuo puikiausios, todėl nukentėjusįjį būtų įtikinęs tik vairuotojo užmigimo prie vairo argumentas: „Kai kas norėjo su manimi susidoroti. Juk nėra žmogaus, nėra ir problemos. Žinau keletą atvejų, kai tam tikram ponui neįtikę žmonės vėliau tiesiog paslaptingai dingdavo nuo žemės paviršiaus.“
A. Drižius teigė, kad faktas, jog vilkikas jį „nuskynė“ nuo kelio sąmoningai: „Važiavau 80-90 km/val. greičiu. Tvarkingai, pirma eismo juosta. Pagal tai, kaip vilkikas trenkėsi į mane yra aišku, kad tas galėjo būti padaryta tyčia.“
Pateikiame viešą Aurimo Drižiaus poziciją, kuri pateikta internetinėje „Laisvo laikraščio“ svetainėje:
„Kai pamačiau savo automobilio po avarijos nuotraukas, abejonių nekilo - ta „fūra“ sąmoningai mane bandė nustumti nuo kelio, ką ir padarė. Esmė ta, kad man važiuojant pirma Ukmergės plento juosta, iš paskos atsivijo krovininis sunkvežimis ir smūgiu į kairę užpakalinę mano automobilio dalį tiesiog nuskraidino jį į mišką.
„Fūros“ vairuotojas pasakoja, kad jis važiavo pirma kelio juosta ir manęs nepastebėjo, atsitrenkė į mano automobilio galą. Tačiau šios nuotraukos byloja, kad smūgis teko ne automobilio galui, bet užpakaliniam kairiajam ratui, dėl ko „Renault Twingo“ tiesiog nuskrido į mišką, o ne į kelio priekį.
Mano galva, kad pataikytum į kairį užpakalinį "Twingo" ratą, "fūrai" reikėjo mane pasivyti antrąja juosta ir paskui staigiai pasukti vairą į dešinę, kad "fūros" smūgis tektų į "Twingo" šoną, ir ji nulėktų į griovį.
Kitaip sakant, tai buvo sąmoningas bandymas mane nugalabyti, ir aš puikiai žinau, kas tai organizavo. Tą patį gerai žino ir mano advokatai, todėl jų palinkėjimas tam organizatoriui - mums visiems ištaškyti neužteks „fūrų“. Galiu tik priminti, kad Vilniaus apygardos teismas dar kovo 15 d. nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl keturių įtariamų A.Sadecko nusikaltimų A.Drižiaus atžvilgiu, tačiau šio teismo sprendimo R.Jancevičiaus vadovaujama Vilniaus apygardos prokuratūra iki šiol neįvykdė.
P.s. kitą dieną po operacijos atsigavęs ligoninėje pasigedau savo piniginės, kurioje buvo visi dokumentai ir banko kortelės. Piniginė buvo kelnių kišenėje, kai mane nuo kelio „nupūtė“ fūra. Keista, tačiau į ligoninę pateko mano asmens tapatybės kortelė, kuri buvo piniginėje, tačiau pati piniginė su pinigais ir dokumentais dingo.
Kadangi mane iš automobilio ištraukė tik ugniagesiai gelbėtojai, niekas iki tol mano kišenių apšvarinti negalėjo. Greitosios pagalbos ligoninėje Vilniuje nieko man negalėjo paaiškinti, tačiau palatos kaimynai „nuramino“ - tai esą normali praktika, kad „gelbėtojai“ ar „sanitarai“, ištraukę tave iš sudaužytos mašinos, kartu apšvarina ir nukentėjusiųjų, gulinčių be sąmonės, kišenes.
Sunkiai galiu tuo patikėti, nors jau buvo precedentų, kai greitosios pagalbos sanitarai išprievartavo be sąmonės gulinčią merginą. Jeigu kas rastų mano dokumentus ar banko korteles, prašau juos grąžinti - jie juk vis tiek jums nereikalingi.“
