Turbūt nesuklysime tave pavadinę automane. Kodėl tave labiau žavi automobiliai, o ne ... „Santa Barbara“?
Laura - Tai vienas iš tų klausimų, kurį girdžiu dažniausiai - „Kodėl mašinytės, o ne gelytės? Gi mergaitė esi“. Manau taip jau yra dėl to, jog vaikystėje (ir iki šiol) daugiau laiko leidau su tėčiu. Pradedant nuo įvairių važinėjimų į jo garažą, kur jis tvarkė savo darbinius automobilius ir baigiant Gariūnuose vykusiomis traukos varžybomis, kurios vyko kiekvieną ketvirtadienį, porą kilometrų nuo mano namų. Prisiminus vaikystę, man į galvą visų pirma šauna ne barbės, o „Audi Quattro“, „Lancia“ bei „Volkswagen Corrado“ ar „Scirocco“ - modeliai, kurie tuo metu buvo labai populiarūs ir dažnai matomi mūsų gatvėse. Traškučiai, sėdimos vietos priešais startą ant kalno, nuo kurio matėsi kas pirmauja. Manau, tai ir yra pagrindinė priežastis kodėl žaviuosi automobiliais tiek piešime, tiek eidama gatve, kai išgirstu urzgiantį kažkur šalia arba tolumoj ne 100 ir ne 200 arklio galių išvystantį automobilį.
Ar visuomet mėgai piešti? Galbūt šį talentą atradai netikėtai?
Laura - Piešiu visą gyvenimą. Nepamenu tikslaus laiko ar akimirkos kuomet pradėjau piešti. Apskritai, buvo nemažai ilgų pauzių, kai keletą metų nepiešdavau, veliau vėl pradėdavau. Dėl tokių atsipūtimų, tiesiogine to žodžio prasme, šiame reikale buvau ne kartą apsileidusi, bet prireikdavo nedaug laiko, jog vėl iš naujo taip pat gerai kaip ir prieš tai galėdavau piešti. Viskas priklausydavo nuo įkvėpimo. Jeigu jo nėra – nėra ir darbų. Šiuo laikotarpiu esu tame režime, kai esu užpumpuota vėl kažką kurti. Tą ir darau.
Apsiriboji tik automobilių piešiniais?
Laura - Tikrai ne. Karts nuo karto priimu portretų užsakymus, bet dabar apsisprendžiau jais apsiimti tik per tam tikrus šventinius laikotarpius. Kadangi taip pat domiuosi ir mada, šiuo metu pradėjau dirbti ties iliustracijomis, vaizduojančias garsių mados namų prekinius ženklus, jų garsiausius sukurtus mados kūrinius. Ateityje žadu spausdinti, panaudoti jas atvirutėse, arba platinti kaip printus, kuriuos galima bus panaudot kaip kambarių sienos dekoracija kokios nors madistės namuose arba vienoje iš tos prekės ženklo parduotuvėje. Ne per seniausiai taip pat pradėjau vėl tapyti paveikslus: gamtos peizažus, abstrakcijas. Atrodo planų ir variantų ką piešt daug, bet procentaliai daugiausiai laiko vis gi skiriu automobilių piešimui, o visokios iliustracijos bei tapyba sulaukia dėmesio, kai norisi ne perpiešti iš nuotraukos, taip kaip piešiu automobilius, o jau pasinaudoti asmenine vaizduote bei fantazija iš savo galvos.
Papasakok plačiau apie automobilių piešimo subtilybes. Kaip reikia nepriekaištingai perteikti nuotraukoje matomą automobilį ant balto popieriaus lapo?
Laura - Yra be galo įvairių taisyklių be kurių „ale" neįmanoma nupiešti taisyklingai tam tikro objekto/daikto. Aš manau, jog tai yra absurdas. Asmeniškai, aš piešdama nesilaikau jokių taisyklių. Tarkim, jog atitinkamai pagal objekto formą reikia atitinkamai su kryptimi šėšeliuot ir pan. Dažniausiai tokias taisykles taip kala visiem, kurie studijuoja akademijose ir dailės kolegijose. Rezultate, iš mano asmeninės praktikos, piešiant su savo technika darbas gaudavosi geresnis negu kolegų. Kažkada turėjau techniką, pagal kurią piešiau absoliučiai viską. Nežinau kaip tiksliai ji vadinasi, bet bent jau aš ją vadindavau „kvadratų laukas". Pagal schemą, kaip šachmatų lenta nusibrėždavau ant lapo kvadratėlius ir į kiekvieną vieną po vieno deramai perpiešdavau reikiamą detalę. Šiuo metu akis tiesiogine to žodžio prasme jau priprato ir pati mato kur ką reikia brėžti, šėšeliuot bei panašiai. Tokia technika gal ir nieko, bet mano atveju nustojus piešti be jų minusas yra tame, jog geriausiai gaunasi perpiešti objektus bei automobilius tik tuo metu, kai jie stovi tam tikru kampu, kurį jau kaip sakau esu iškalusi piešdama kvadratų lauko technika. Bet vėl gi... Kalbant apie subtilybes. Absoliučiai jokia technika nepadės, net gi tie patys kvadratėliai, net gi perpiešimai su kalke, pasiekti realistiškai atrodančio piešinio, jeigu žmogus nemoka matyti. Tiesiogine to žodžio prasme - matyti. Piešti moka “ VISI. Matyti – NE. Ką turiu omeny? Įsivaizduojam galvoje automobilį. Pavyzdžiui, „Audi A8“ - tokia graži, galvoj ją matome kaip nuotraukoje, su visom detalėm. O dabar, jei paprašyčiau tą automobilį nupiešt, ką ant lapo rezultate pamatytume? Du apskritimus ir kvadratą, na dar tamsius stačiakampius, langus toje vietoje. Kodėl toks rezultatas, jeigu galvoje matome viską realistiškai, o ant lapo ratus kvadratus? Nes piešti mokam, o matyti kur, ką ir kaip dar reikia pridėti - ne.
Kokias priemones naudoji?
Laura - Tapyboje - tik akrilas, iliustracijose - markeriai bei pieštukai. Iš tikrųjų, jeigu piešiu tarkime automobilį, tai tame piešinyje bus visko. Ir markerių, ir pieštukų pėdsakų, ir to paties akrilo. Taip jau yra, jog dievinu mišrią techniką. Stengiuosi kur reikia proto ribose išnaudoti visas įmanomas priemones. Svarbiausia, jog jų pagalba pasiekčiau norimo rezultato savo darbe. Ryškios, kontrastingos vietos, tokios kaip balti atspindžiai puikiausiai persiduoda su baltu akrilu arba... Korektorium. Net gi jis tinka šiai paskirčiai.
Kiek laiko praleidi prie vieno automobilio piešinio?
Laura - Nėra taip, jog jei jau atsisėdau piešti „Nissan GT-R“, tai be perstojo ir drožiu jį iki tol kol pabaigsiu. Viskas priklauso nuo įkvėpimo, detalizacijos bei piešinio dydžio, kas be ko. Jeigu to įkvėpimo gausu, galiu A4 formato automobilį nupiešti per 3 valandas.
Tavo piešiniuose dominuoja vokiški automobiliai. Kodėl?
Laura - Tiesą pasakius, net neatkreipiau į tai dėmesio (juokiasi) Iš esmės, mėgstamiausios mano markės yra „Nissan“ bei „BMW“. O kodėl - net nežinau. Ateičiai esu sudariusi automobilių sąrašą, kuriuos dar žadu nupiešti, tai iš tų 15 automobilių gal tik 3 yra vokiečiai. Dievinu visas markes. Šiuo metu gal ir dominuoja vokiškų automobilių darbai, bet tai nereiškia, jog esu tik jų apsėsta. Tiesą pasakius, jei reikėtų iš visų markių pasirinkti tik vieną, kurią galėčiau piešti, rinkčiausi kurią nors japonišką.
Ar piešiant automobilį svarbu kokiu kampu jis stovi? Pavyzdžiui, ar lengviau automobilį piešti, kai jis stovi priekiu, ar šonu ar galu?
Laura - Tikrai taip, bent jau man tai yra svarbu, kaip ir minėjau anksčiau, dėl iškaltos technikos kvadratų lauke. Asmeniškai man lengviausia yra nupiešti automobilį kai jis stovi simetriškai. T.y. gali būti tiesiogiai šonu, priekiu arba galu į „mane". Sunkiau jau yra, kai automobilis stovi tarkime posūkių žibintais į mane. Tada jau reikia žaisti su perspektyva.
O kaip su individualiais užsakymais? Ar kiekvienas automanas/automanė galėtų užsisakyti savo mėgstamo automobilio piešinį?
Laura - Tikrai taip, užsisakyti gali kiekvienas. Bet su užsakymais Lietuvoje yra liūdna situacija. Manau sutiks ne vienas, kuris ir be manęs Lietuvoje domisi automobilių piešimu. Problema didžiausia yra ta, jog Lietuviai tiesiogine to žodžio prasme šio reikalo nevertina. Nežinau ar taip yra dėl to, jog ir taip viskas mūsų šalyje yra brangu, ar dėl to, jog jie mano, kad čia yra - „ciap liap" porą kart su pieštuku, kelių minučių darbas ir viskas. Na arba klasika - „čia eilinis photoshop'as, čia atspausdinta!".
Mano vienas markeris, su kuriuo piešiu automobilius, kainuoja 2,50 euro. Vienam automobiliui, tarkime, raudonos spalvos nupiešti, man reikia mažiausiai 10 markerių skirtingų tonų bei atspalvių. O tai jau yra 25 eurai. Kur dar popierius, bei įdėtas darbas bei laikas, kuris yra vertinamas 3 kart daugiau negu priemonės, su kuriomis yra nupiešta. Rezultate - priemonės apsieina apie 30 eurų vienam darbui. Jeigu žmogus paklausęs, kiek kainuos nupiešti jo apynaujį automobilį pabėga, kai pasakai, jog kainuos tik 15 eurų, tai apie ką mes kalbam? Kiek teko piešti užsakovams iš užsienio, pradedant nuo Vokietijos, baigiant iki Kazakstano, ten tokie dalykai yra vertinami kur kas labiau. Ir čia kalba eina ne tik apie automobilius, bet ir apie tuos pačius portretus bei nutapytus paveikslus.
Palaikykite šią merginą socialiniame tinkle „
Instagram“.
