Japoniški superautomobiliai yra retas reiškinys šiame pasaulyje. Nors japonai tikrai moka ir gali sukurti superautomobilį galintį nušluostyti visiems nosį, tačiau iki šiol tokiai avantiūrai nesiryžta.
Aišku galime prisiminti aršųjį „Nissan GT-R“, kuris pagal technines charakteristikas įsispraudžia į superautomobilio rėmus, tačiau ne vienas šio automobilio nelygina su šio klubo grandais : „Ferrari“, „Lamborghini“, „Pagani“ ar „Koenigsegg“. Japoniškos markės ženkliuką dėvintis automobilis galėtų juos visus pažeminti, tačiau tam trukdo faktas, jog „GT-R“ nėra TIK „Nissan“ inžinierių sukurtas kūrinys. Išskyrus variklį ir pavarų dėžę, visa kita atkeliavo iš auksarankių dirbtuvių Europoje. Juk važiuoklė buvo sukurta „Lotus“ specialistų, stabdžių sistema atkeliavo iš Italijos. Superautomobilių specialistai jums pasakys, jog norint įstoti į šį klubą, automobilis turi turėti ne tik geras charakteristikas ant lapo, reikia pasistengi žymiai daugiau.
Daugelis automobilių tema rašančių žurnalistų sutinka, jog paskutinis Japonijos atstovas superautomobilių klube buvo „Honda NSX“. Utopinis projektas virtęs realybe su Ayrtonu Senna priešakyje. Šis automobilis buvo kurtas tik su viena mintimi - pažeminti pasipūtusius „Ferrari“ šeimininkus. Todėl nereikėtų stebėtis, jog šie automobiliai dabar kainuoja tiek pat kiek itališki žirgai iš Modenos.
Vis dėlto jeigu ir turite tiek pinigų, įsigiję „Honda NSX“ tikrai nesvarstysite jo tobulinti, žeminti ar montuoti orinę važiuoklę. Turbūt mesti kiaušinį į popiežių būtų taktiškiau negu užsiimti tokia veikla turint superautomobilį. Ties šia vieta ir norime sustoti, nes „Honda NSX“ nėra tik gležnas superautomobilis, kurį galima naudoti tik švenčių proga, tikrai ne.
Iš niekur nieko epicentre atsiranda Denas ir jo juodas „Honda NSX“. Ne standartinis, bet skoningai priplotas prie žemės. Čia nebus orinės važiuoklės privalumų, nes „Hondai“ buvo nupirkti reguliuojamo aukščio ir kietumo amortizatoriai. Juk to nepadarytumėte „Ferrari“ ar „Lamborghini“ markės automobilyje, nes tokia detalę kainuotų beprotiškus pinigus.
Nors tai ir yra superautomobilis, tačiau jis skirtas automobilių entuziastamas, o ne pasipūtėliams narcizams. Tą patį pripažįsta ir šio juodo „NSX“ savininkas. „Pažiūrėkite į žmones, kurie nusiperka NSX. Jie yra paprasti žmonės, mylintys automobilius“.
Japoniški superautomobiliai yra retas reiškinys šiame pasaulyje. Nors japonai tikrai moka ir gali sukurti superautomobilį galintį nušluostyti visiems nosį, tačiau iki šiol tokiai avantiūrai nesiryžta.
Aišku galime prisiminti aršųjį „Nissan GT-R“, kuris pagal technines charakteristikas įsispraudžia į superautomobilio rėmus, tačiau ne vienas šio automobilio nelygina su šio klubo grandais : „Ferrari“, „Lamborghini“, „Pagani“ ar „Koenigsegg“. Japoniškos markės ženkliuką dėvintis automobilis galėtų juos visus pažeminti, tačiau tam trukdo faktas, jog „GT-R“ nėra TIK „Nissan“ inžinierių sukurtas kūrinys. Išskyrus variklį ir pavarų dėžę, visa kita atkeliavo iš auksarankių dirbtuvių Europoje. Juk važiuoklė buvo sukurta „Lotus“ specialistų, stabdžių sistema atkeliavo iš Italijos. Superautomobilių specialistai jums pasakys, jog norint įstoti į šį klubą, automobilis turi turėti ne tik geras charakteristikas ant lapo, reikia pasistengi žymiai daugiau.
Daugelis automobilių tema rašančių žurnalistų sutinka, jog paskutinis Japonijos atstovas superautomobilių klube buvo „Honda NSX“. Utopinis projektas virtęs realybe su Ayrtonu Senna priešakyje. Šis automobilis buvo kurtas tik su viena mintimi - pažeminti pasipūtusius „Ferrari“ šeimininkus. Todėl nereikėtų stebėtis, jog šie automobiliai dabar kainuoja tiek pat kiek itališki žirgai iš Modenos.
Vis dėlto jeigu ir turite tiek pinigų, įsigiję „Honda NSX“ tikrai nesvarstysite jo tobulinti, žeminti ar montuoti orinę važiuoklę. Turbūt mesti kiaušinį į popiežių būtų taktiškiau negu užsiimti tokia veikla turint superautomobilį. Ties šia vieta ir norime sustoti, nes „Honda NSX“ nėra tik gležnas superautomobilis, kurį galima naudoti tik švenčių proga, tikrai ne.
Iš niekur nieko epicentre atsiranda Denas ir jo juodas „Honda NSX“. Ne standartinis, bet skoningai priplotas prie žemės. Čia nebus orinės važiuoklės privalumų, nes „Hondai“ buvo nupirkti reguliuojamo aukščio ir kietumo amortizatoriai. Juk to nepadarytumėte „Ferrari“ ar „Lamborghini“ markės automobilyje, nes tokia detalę kainuotų beprotiškus pinigus.
Nors tai ir yra superautomobilis, tačiau jis skirtas automobilių entuziastamas, o ne pasipūtėliams narcizams. Tą patį pripažįsta ir šio juodo „NSX“ savininkas. „Pažiūrėkite į žmones, kurie nusiperka NSX. Jie yra paprasti žmonės, mylintys automobilius“.
