Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių Vyriausybėje pavyko gauti dalį dokumentų, susijusių su nauju mokesčiu.
Tiesa, kol projektai bus svarstomi, galutiniai mokesčio mokėtojai ir jo dydžiai gali keistis. Tačiau iš gautų dokumentų jau aišku, kad ilgainiui naują taršos mokestį turės mokėti visi, kas tik nuo kitų metų pirks automobilius.
Nagrinėjant projektą, į akis krinta tai, kad mokestis bus ne kasmetinis, kaip svarstyta anksčiau, o vienkartinis.
Įstatymų projektų paketo aiškinamajame rašte nurodoma, kad jį mokėtų pirmą kartą registruotos transporto priemonės valdytojas. Šiam pasikeitus – naujas valdytojas. Mokestis būtų netaikomas už automobilius, kurie bus registruoti iki šių metų pabaigos.
Maksimali suma viršija 1,3 tūkst. eurų
Jeigu automobilio registracijos dokumentuose bus nurodytas jo išmetamas CO2 dujų kiekis, mokestis bus apskaičiuojamas pagal jį (šie duomenys „Regitroje“ kaupiami nuo 2011 m.). Tuo metu senesniems automobiliams CO2 būtų apskaičiuojamas pagal tam tikra formulę.
Mokestis susidės iš visiems vienodos bazinės dalies, kuri bus lygi 40 eurų ir papildomo tarifo, kurio dydis priklausys nuo konkretaus automobilio išmetamo CO2 kiekio.
Atkreiptinas dėmesys, kad dyzeliniams automobiliams galutinė mokesčio suma bus didesnė nei benzininiams ir dujiniams.
Pvz., jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis svyruoja nuo 116 iki 130 g/km ir jis turi dyzelinį variklį, jo registracijos mokestis siektų 76 eurus. Tokio paties taršumo benzininiai ir dujiniai automobiliai apmokestinami nebūtų.
Nuo 131 iki 140 g/km CO2 išmetantiems dyzeliniams automobiliams siūlomas 105 eurų dydžio registracijos mokestis, o benzininiams ir dujiniams – atitinkamai 40 ir 30 eurų.
Didžiausias mokestis būtų taikomas automobiliams, kurie išmeta daugiau nei 350 g/km CO2. Už tokį dyzelinį automobilį, kaip siūloma, reikėtų mokėti 1345 eurus, už benzininį – 590 eurų, o už varomą dujomis – 531 euras.
Senesni – pagal masę ir galią
Kaip minėta, senesniems automobiliams, kurių registracijos liudijime nebus nurodyta CO2 dujų emisija, ji būtų apskaičiuojama pagal tam tikrą formulę.
Benzininiam automobiliui joje būtų įvertinama masė (kg) ir galia (kW), o dyzeliniam – tik galia (kW).
Benzininį variklį turinčių automobilių taršos mokesčio CO2 vertė būtų apskaičiuojama pagal tokią formulę: 0,047 x m + 0,561 x p + 56,621, o dyzeliniam, pagal tokią formulę: 0,108 x m – 11,371 (m – tai masė kg, o p – galia kW).
Pvz., automobilis sveria 1500 kg, o jo galia yra 100 kW. Jei tai benzininis variklis, jo CO2 būtų prilyginamas 126,6 g/km (jam mokestis nebūtų taikomas), o jei dyzelinis – 150,63 g/km (už jį reikėtų mokėti 162 eurus).
Įstatymo projekto pristatyme, be kita ko, yra pateikti skaičiavimai, kokio dydžio taršos mokestį tektų mokėti už populiariausius modelius Lietuvoje ir kiek už juos tenka mokėti kai kuriose kitose šalyse.
Pvz., priėmus siūlomą įstatymo variantą, už „Volkswagen Passat“ (2010 m., 1,8 l) dyzelinį automobilį tektų mokėti 105 eurus, benzininį – 85 eurus, o varomą dujomis – 77 eurus. Latvijoje už tokias mašinas tektų mokėti 144 eurus, Lenkijoje – 155 eurus, o Suomijoje – 1080 eurų.
Už „Audi A6“ (2010 m. 2,0 l) dyzelinį, benzininį ir dujomis varomą automobilį naujas mokestis siektų atitinkamai 162, 135 ir 122 eurai. Latvijoje, Lenkijoje ir Suomijoje – 120, 155 ir 915 eurų.
Kaip nurodoma tv.3.lt gautuose dokumentuose, Lietuvai viršijus nustatytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas, 2021–2030 m. iš valstybės biudžeto ES tektų sumokėti 348 mln. eurų.
Kad Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymas būtų priimtas, jam turi pritarti Vyriausybė. Vėliau jis būtų svarstomas Seime. Šiam pritarus įstatymą dar turėtų pasirašyti prezidentas. Tik tada jis įsigaliotų.
