Lietuva, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, yra įsipareigojusi ilgainiui ją sumažinti iki nulio. O pagal trečiadienį Seimo priimtas įstatymo pataisas, jau per artimiausius 5 metus naftos degalų suvartojimą transporto srityje lietuviams teks sumažinti 39 proc.
To nepadarę, ne tik toliau kvėpuosime teršalais, kaitinsime planetą, bet, kaip valstybė, visi turėsime mokėti ir didžiules baudas už įsipareigojimų nevykdymą.
Dabar Lietuvoje yra registruota vien 1,725 mln. lengvųjų automobilių, kurių vidutinis amžius – 16,2 metų. 66 proc. jų yra varomi dyzelinu, o beveik visa likusi dalis – benzinu ir benzinu su dujomis arba elektra.
M1 klasės grynųjų elektromobilių mūsų šalyje yra registruota vos 13,9 tūkst. Tai sudaro vos 0,8 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
Nepaisant piniginių išmokų ir kitokių lengvatų, numatytų atsisakantiems seno automobilio ir perkantiems elektromobilį, lietuviai ir toliau dažniausiai perka pagyvenusius dyzelius.
Pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje pirmą kartą registruota per 81 tūkst. naudotų automobilių, kurių vidutinis amžius – beveik 10 metų. Ir toliau du trečdalius jų sudaro dyzeliai.
Taigi išmokų ir lengvatų meduolis gyventojų pasirinkimo, panašu, labiau neveikia. Botagas, kuriuo būtų galima laikyti vienkartinį automobilių registravimo mokestį, matyt, irgi nelabai paveikus.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra bene vienintelė iš ES šalių, kurioje nėra kasmetinio automobilių mokesčio. Be to, ir visi keliai lengviesiems automobiliams yra nemokami, o pinigų trūkumu teisinama prasta jų būklė.
Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką juose dalyvaujančios partijos mano apie kasmetinį automobilių mokestį ir bent dalies kelių apmokestinimą.
Kelių apmokestinimui pritaria su viena sąlyga
Partija Laisvė ir teisingumas atsiųstame komentare nurodo, kad Lietuva esą neturėtų būti vieta, kur bandoma surinkti visas įmanomas mokesčių formas, kurios egzistuoja pasaulyje.
„Lietuvoje mokame kelių mokesčius (gyventojai jų nemoka, aut. past.), didelius akcizus už degalus, negalime atskaityti pridėtinės vertės mokesčio ir t.t. Todėl papildomai įvesti metinius mokesčius nebūtų teisinga“, – komentavo ši partija.
Ji taip pat pastebi, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas senesnių ES.
„Tam reikalingos papildomos paskatos, ypač dujinių (metano) ir elektromobilių, naudojamų paslaugų (viešasis transportas) bei verslo sektoriuje, plėtrai“, – aiškino partija Laisvė ir teisingumas.
Tačiau ji pritaria „mokamų kelių“ idėjai, jeigu jie yra naujai įrengiami privačių investuotojų lėšomis, kaip Lenkijoje, Italijoje ar Prancūzijoje.
Laisvės partija nepritaria kasmetiniam automobilių mokesčiui ir visuotiniam kelių apmokestinimui.
„Vietoje to Gynybos fondo pavyzdžiu siūlome įkurti kelių fondą su jam priskirtais stabiliais finansavimo šaltiniais – kelių mokesčiais (vinječių, „e-tolling“) ir akcizo dalimi, galimybėmis skolintis, išleisti obligacijas“, – komentavo Laisvės partija.
Liberalų sąjūdis, kurio aplinkos ministras anksčiau siūlė kasmetinį automobilių mokestį, dabar informavo nesiūlysiantis didinti nei vieno iš išvardintų mokesčių, nesiūlys plėsti mokestinės bazės, taip pat nesiūlys įvedinėti naujų mokesčių.
„Mokesčių korekcijos įmanomos tik tokiu atveju, kai kalbame apie tvaraus Gynybos finansavimo modelio užtikrinimą, gresiančias baudas už įsipareigojimų nevykdymą ES aplinkosauginiu požiūriu. Bet kokiems mokesčių politikos pokyčiams reikalingas platus susitarimas, prognozuojamumas.“
Esą mokesčių politikos ciklas turi aplenkti kadencijas, mokesčių pakeitimai turi būti platūs ir tvarūs, o ne nutaikyti į labai siauras verslo sritis ar gyventojų grupes.
Gyventojus reikia motyvuoti labiau
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai priminė, kad jų frakcija Seime palaikė Aplinkos ministerijos parengtą ir Vyriausybės pateiktą taršos mokesčio projektą, kuriam neužteko palaikymo parlamente.
„Esame pasirengę tartis dėl mokesčio modelio, nes iš principo palaikome šio mokesčio svarbą, kurį tarptautinės organizacijos įvardija kaip ekonomikos augimui mažiau žalingą ir rekomenduoja Lietuvai daugiau nei dešimtmetį“, – atsiųstame komentare aiškino konservatoriai.
Dėl kelių mokesčio gyventojams įvedimo jie laikosi nuosaikios pozicijos:
„Pirmiausia norime realizuoti ir įgyvendinti teismuose įstrigusią „e-tolling‘o“ sistemą, kuri leistų padidinti pajamas į biudžetą, nei dabar surenkama iš kelių vinječių. Šios lėšos prisidėtų prie kelių būklės spartesnio gerinimo.“
Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, automobilių parkas, ypač regionuose, nėra tokio pat lygio kaip didmiesčiuose, todėl apie papildomus mokesčius kalbėti esą per anksti.
„Šaliai reikalinga strategija, kuri padėtų atnaujinti automobilių parką. Pagrindiniai Lietuvos iššūkiai šioje srityje yra eismo saugumas ir automobilių keliama tarša. Bet šias problemas ir tuo pačiu įsipareigojimus ES galima spręsti pasitelkiant motyvavimo mechanizmus, o ne papildomus ar didesnius mokesčius“, – rašo sąjunga, tačiau nepaaiškina, kas gyventojus labiau motyvuotų ir iš kur tam gauti pinigų.
Dėl kelių mokesčio gyventojams Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laikosi tokios pozicijos:
„Lietuva nėra didelė, todėl vietos gyventojams ir šalies verslui infrastruktūra turėtų būti užtikrinta bei tvarkoma jau surinktų mokesčių sąskaita, neįvedant naujų. Tačiau reikia peržiūrėti tranzitinių automobilių naudojimosi mūsų keliais apmokestinimo tarifus. Naujų mokesčių neplanuojame.“
Užteks didesnių akcizų ir jų perskirstymo?
Demokratų partija „Vardan Lietuvos“ sako nepritarianti kasmetiniam automobilių mokesčiui:
„Kol Lietuvoje nėra patogaus, dažno ir visus regionus apimančio viešojo transporto, automobilis yra vienintelė socialinio mobilumo priemonė regionų žmonėms. Lietuva užima paskutinę vietą Europoje pagal viešojo transporto naudojimą, net 94 proc. mūsų kelionių vyksta automobiliu, tai – blogiausias rezultatas ES.“
Ši partija taip pat neturi planų dėl kelių mokesčio gyventojams.
Lietuvos socialdemokratų partija teigia neįvedinėsiant metinio automobilio mokesčio, nes jis yra įvestas prie akcizų per CO2 dedamąją:
„CO2 dedamoji yra tiesiogiai susijusi su automobilio naudojimu, todėl tai yra pats sąžiningiausias automobilio mokestis. Jeigu žmogus naudoja automobilį, degina kurą, turi galingą variklį – atitinkamai turės ir didesnį mokestį ne tik per kurą, bet ir per CO2 dedamąją.“
Socialdemokratai teigia papildomai neapmokestinsiantys ir kelių.
„Mes pasinaudosime kita gerąja lenkų praktika – sukursime infrastruktūros fondą, į kurį suplauks tiek skolintos, tiek europinės lėšos. Šis fondas gautų pajamas iš kelių akcizo ir kelių mokesčių (vinječių). Iš šių pinigų fondas galėtų apmokėti paskolas, paimtas infrastruktūros vystymui ir plėtrai“, – aiškina socialdemokratai.
Esą jų tikslas – paversti kelių mokestį tiksliniu mokesčiu, t. y. pasirūpinti, kad būtų nuolat didinama į kelių fondą nukreipiamų lėšų procentinė dalis.
„Kitaip tariant, turime siekti, kad 100 proc. iš akcizo ir kelių mokesčio surenkamų lėšų keliautų tiesiai į infrastruktūros fondą. Dabar į šį fondą keliauja vos 60 proc. šių lėšų. Taigi sieksime, kad kiekvienais metais ši procentinė dalis augtų 9–10 proc.“ – nurodo partija.
Kitos partijos į tokius pačius klausimus dėl mokesčių neatsakė.
Eiliniai Seimo rinkimai yra numatyti spalio 13 d.
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė apie partijų nuostatas bendrai dėl visų mokesčių pakeitimų ir ko tikėtis dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo.
