Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistikos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje liepsnojo 1182 transporto priemonės ir tik 160 iš jų pavyko išgelbėti laiku užgesinus ugnį. „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovo Dominyko Trimonio teigimu, iš kasko žalų statistinių duomenų matyti, kad gaisrai automobiliuose reti – tai sudaro vos 0,41 proc. visų atvejų.
Vis dėlto šios nelaimės sukelia vidutiniškai didžiausius nuostolius – net 30 tūkst. litų, palyginti su 2,4 tūkst. litų siekiančia vidutine kasko draudimo išmoka.
„Bendraudami su vairuotojais pastebime, kad dažniausiai labai nerimtai žiūrima į gaisro automobilyje riziką. Gesintuvu automobilyje ar jo galiojimo data susidomima tik artėjant valstybinės techninės apžiūros laikui, ir šis saugumui svarbus įtaisas dažnai įsigyjamas toks, kurio pakaktų techninei apžiūrai pereiti, o ne realiai liepsnai užgesinti kilus gaisrui“, – sako D. Trimonis.
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, 51 proc. visų gaisrų transporto priemonėse kyla dėl elektros instaliacijos gedimų, 12 proc. automobilių ar sunkvežimių užsiliepsnoja dėl degalų padavimo sistemos gedimų, 4 proc. – dėl netvarkingos automobilio dujų įrangos.
Draudikų praktikoje didžiausias nuostolių dėl ugnies šuolis buvo užfiksuotas 2010 m., kai kelios dešimtys bendrovės apdraustų vilkikų pateko į gaisrą „Lisco“ kelte. „Tuomet kompanija išmokėjo 6,3 mln. litų nuostoliams atlyginti.
Norintiems sumažinti gaisro automobilyje riziką draudimo ekspertai rekomenduoja reguliariai tikrinti pagrindinius automobilio elektros instaliacijos ir degalų padavimo sistemos mazgus, ypač tų transporto priemonių, kurios varomos gamtinėmis dujomis.
Ekspertas taip pat pataria nesivežioti papildomų degalų talpyklų transporto priemonės bagažinėje, turėti galiojantį automobilio dydį atitinkantį gesintuvą ir mokėti juo naudotis.
